Estijos pasienio modernizavimo kaina pučiasi
Lie­pos pra­džio­je pa­aiš­kė­jo, kad Es­ti­jos ry­ti­nės sie­nos mo­der­ni­za­vi­mui pri­reiks ge­ro­kai dau­giau pi­ni­gų, ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta. Kaip nu­ro­do lei­di­nys „Pos­ti­mees“, pro­jek­to ga­lu­ti­nė su­ma ga­li siek­ti 320 mln. eu­rų.

Tai jau trečia darbų sąmata. Prieš kelerius metus buvo skelbiama, kad estų projektas atsieis 79 mln. eurų. Bet vasarį pasirodė nauji skaičiai, ir jie daugelį papiktino. Policijos ir sienos apsaugos tarnyba atskleidė, jog darbai kainuos 197 mln. eurų. Kai kas ironiškai tai vadino šimtmečio apsiskaičiavimu.

Estijos ir Rusijos siena yra 338 kilometrų ilgio, iš jų 136 kilometrai driekiasi sausuma.

Tačiau neseniai nekilnojamojo turto projektus plėtojančios bendrovės „Riigi Kinnisvara AS“ ekspertai nustatė, kad pasienio darbai kainuos dar daugiau – 320 mln. eurų. Bet net ir tai – ne galutinis skaičius. Kaip nurodoma pranešime, šią prognozę gali pakoreguoti kiti stambūs projektai, pavyzdžiui, „Rail Baltica“ ir nacionalinės reikšmės kelių tiesimas. Didesnes išlaidas taip pat gali lemti kylančios degalų ir darbo jėgos kainos.

Šitaip išsipūtusi pasienio modernizavimo kaina buvo didelis netikėtumas ir dabartinei Estijos vyriausybei. Vis dėlto premjeras Jüri Ratas ragino nenuleisti rankų. „Tai, kad skaičiuojant projekto kainą buvo padaryta klaidų, nekeičia fakto, jog valstybės sieną reikia saugoti, prižiūrėti ir ginti“, – pažymėjo jis.

Pratęsė iki 2026 metų

Ankstesnis vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras teigė, jog vyriausybė yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – iki Estijos valstybingumo šimtmečio minėjimo aprūpinti šalies rytinę sieną šiuolaikine infrastruktūra. Taigi Estijos ir Rusijos siena turėjo būti baigta modernizuoti iki šių metų arba vėliausiai iki 2019-ųjų. Vis dėlto darbai sunkiai juda pirmyn, tad Vidaus reikalų ministerija pratęsė projekto įgyvendinimo laiką iki 2026 metų.

Estijos ir Rusijos siena yra 338 kilometrų ilgio, iš jų 136 kilometrai driekiasi sausuma. Iki šiol, kaip nurodo leidinys „The Baltic Times“, baigta tik 3,5 kilometro. Ten pastatyta 2,5 m aukščio tvora ir sumontuota stebėjimo įranga. Ekspertai aiškina, kad projekto vykdytojai neskuba, nes mėgina išgryninti probleminių pasienio teritorijų apsaugos viziją ir rasti racionaliausius finansinius sprendimus.

Pernai pasienio modernizavimo darbams atseikėta 22 mln. eurų. Už šiuos pinigus planuota palei visą rytinę sieną pastatyti riboženklių ir įspėjamųjų ženklų estų, rusų bei anglų kalbomis, atnaujinti patruliavimo kelią prie Narvos upės.

Portalas ERR rašė, kad Jungtinės Valstijos taip pat žadėjo padėti įrengti radarų stotis palei Narvos upę. Tam numatyta skirta maždaug 5 mln. dolerių (apie 4,26 mln. eurų). Radarai labai pagerins upės sienos apsaugą ir padidins galimybę aptikti daugiau neteisėtų sienos perėjimo punktų. Kaip aiškino dabartinis vidaus reikalų ministras Andresas Anveltas, rytinė siena rūpi ne tik estams, bet ir Europos Sąjungai bei NATO.

Parengiamieji radarų stočių įrengimo darbai jau pradėti. Projekto vykdytojai gavo reikiamus statybos leidimus ir įsigijo papildomos žemės. Policijos ir sienos apsaugos tarnyba tikisi, kad šį pasienio modernizavimo etapą pavyks įgyvendinti iki 2019 metų pradžios.

Nuo bebrų iki skraidyklių

Įspėjamasis ženklas praneša, kad prasideda Estijos valstybės siena, ir ragina sustoti.news.err.ee nuotrauka

Ateityje, kaip numatoma, visa Estijos rytinė sausumos siena bus įveikiama pėsčiomis arba visureigiais. Čia jau atlikti apžėlusių teritorijų valymo darbai: išrauti medžiai ir krūmai. Šias vietas prižiūrės atitinkami pareigūnai. Be kita ko, jie reguliariai ardys upėse ir upeliuose bebrų renčiamas užtvankas, mat žmonės jomis gali lengviau kirsti sieną.

Estijos ir Rusija siena driekiasi per pelkėtas ir vandens užliejamas teritorijas. Itin didelį susirūpinimą jos kelia žiemą, kai užšąla ir pažeidėjams tampa lengvai įveikiamos. Šiose vietose įrengiami nauji riboženkliai, patruliuoti pritaikyti keliai. Svarstoma ne tik nutiesti takų iš lentų, bet ir pastatyti pontoninių tiltų ar net perkelti pasieniečių maršrutus atokiau, kur pagrindas būtų tvirtesnis.

Peipaus ir kituose pasienyje esančiuose ežeruose šiemet turėtų atsirasti papildomų plūdurų, žyminčių valstybės sieną. Policijos ir sienos apsaugos tarnyba jų įrengimo darbus žadėjo pradėti gegužę.

Dalį šalies rytinės sausumos sienos ketinama atitverti tvora, kurios viršus apraizgytas spygliuota viela. Jos planuojama nutiesti beveik 110 kilometrų. Miškinguose Estijos pasienio rajonuose taip pat bus įrengiama jutiklių, radarų, vaizdo kamerų. Kai kuriose vietose pažeidėjus susekti padės bepilotės skraidyklės.

Pažeidimų netrūksta

Estijos valdžia nusprendė stiprinti savo sienos infrastruktūrą, kai 2014 metais rytiniame pasienyje buvo pagrobtas ir į Rusiją išvežtas estų saugumo darbuotojas Estonas Kohveras.

Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad pasienis modernizuojamas siekiant užtikrinti šalies saugumą ir apsaugoti Šengeno zoną. Techninėmis priemonėmis surinkta informacija galės būti naudojama kaip nusikaltimo pasienyje įrodymas, jei tai bus neteisėtas sienos kirtimas, žmonių gabenimas ar kontrabanda.

Nuo šių metų pradžios rytinio Estijos pasienio pareigūnai nustatė mažiausiai 54 valstybės sienos pažeidimus. Pavyzdžiui, birželį buvo sulaikyti du nelegaliai sieną kirtę vyrai: 31 metų Estijos pilietis ir 44 metų Rusijos pilietis (gyvenantis Estijoje). Jie nuvežti į pasienio apsaugos postą ir apklausti. Pareigūnai kiekvienam skyrė po 100 eurų baudą.

Estijos policijos ir Valstybės sienos apsaugos departamento pareigūnų teigimu, daugiausia problemų pasienyje kyla dėl žmonių neatidumo. Pažvejoti sumanę asmenys nekreipia dėmesio į ženklus, supainioja geltonus riboženklius su tinklų plūdurais arba tiesiog kaltina orus. Tuo metu uogautojai ir grybautojai miške sutelkia dėmesį sau po kojomis ir nepastebi įspėjamųjų ženklų.