Estijoje svetimšaliui rasti būstą nelengva
„Ar Es­ti­ja yra ra­sis­ti­nė vals­ty­bė?“ – tai klau­si­mas, ku­ris ne­se­niai pa­si­ro­dė in­ter­ne­ti­niuo­se fo­ru­muo­se. Jį pa­ska­ti­no par­eiš­ki­mai, kad šio­je ša­ly­je už­sie­nie­čiui iš­si­nuo­mo­ti būs­tą tam­pa ko­ne ne­įgy­ven­di­na­ma mi­si­ja.

Estijoje verda gana karštos diskusijos dėl diskriminacijos ir rasizmo būsto nuomos rinkoje. Daugelis užsieniečių, atvykusių ne iš Vakarų valstybių, jaučiasi ignoruojami. Tiesa, kiti tokiems teiginiams nepritaria ir tvirtina, kad kiekvienas, nesvarbu, kokia jo kilmė ar religija, ieškodamas Taline, kur apsigyventi, susiduria su sunkumais. O štai treti net įsižeidžia išgirdę kalbas apie visuomenėje galbūt įsigalėjusį rasizmą.

Pakistaniečio istorija

Praėjusį mėnesį portalas „Estonian World“ publikavo straipsnį apie tai, kaip pakistanietis mėgino Taline susirasti būstą. Vyras pasakojo, kad lapkritį pradėjo ieškoti buto. Pirmiausia jis ėmė dairytis skelbimų feisbuko forumuose, vėliau – stebėti interneto svetaines, į kurias dedami būsto nuomos skelbimai.

Pakistanietis pasakojo, kad būsto paieška jam sukėlė daug streso. Jis buvo nuolat prilipęs prie telefono ir tikrino elektroninius laiškus, kartais net keldavosi naktį, nes norėdavo susisiekti pirmas. Būstų pasirinkimas sostinėje buvo nedidelis, o pasirodę variantai dingdavo vos per kelias valandas. Į daugelį jo elektroninių laiškų ir žinučių liko neatsakyta. Vyras bandė kelis kartus pagudrauti ir prašė kolegų parašyti skelbimų autoriams.

Užsienietis sakė, jog yra idealus nuomininkas – jaunas specialistas, turintis nuolatinį darbą. Jis gyvena Estijoje jau trečius metus ir neketina išvykti. Vyras yra vienišas, neturi daug draugų ar augintinių, tad nereikia baimintis dėl galimo triukšmo ar žalos būstui. Jis neturi žalingų įpročių ir net nemėgsta gaminti, tad kaimynų nevargintų jokie kvapai.

Atvykėlis gavo progą apžiūrėti pirmąjį butą tik po penkių savaičių. Tai buvo vieno kambario butas, be centrinio šildymo, ganėtinai brangus ir ankštas. Tačiau pakistanietis nutarė jį paimti ir užpildė visus reikiamus dokumentus. Po savaitės tarpininkas pasakė, kad savininkas pasirinko kitą asmenį.

Pakistanietis rado butą tik po dviejų mėnesių. Vieną dieną jis aptiko feisbuke skelbimą, kad viename Talino rajone atsilaisvins būstas. Įrašas sulaukė tiek daug dėmesio, kad savininkė po pusvalandžio paprašė socialinio tinklo vartotojų jau nebekomentuoti, nes atsirado pakankamai norinčiųjų jį apžiūrėti. Pakistanietis gavo progą apsidairyti, tačiau daug vilčių neturėjo. Vakare savininkė pranešė, kad ketina jam išnuomoti būstą. Suderinus visas detales, vyras paklausė, kodėl moteris pasirinko jį. Ši paaiškino, kad yra ištekėjusi už juodaodžio ir puikiai žino, kaip jam čia buvo sunku įsitvirtinti.

„Būti užsieniečiu – ypač tamsios spalvos – Estijoje nėra lengva. Išsiskiri gatvėje, parduotuvėje, traukinyje, darbe. Niekaip nepritampi, nes atrodai kitaip. Nemanau, kad tai yra rasizmas, veikiau – žmonių užsisklendimas“, – pasakojo pakistanietis.

Eksperto komentaras

Danijos Olborgo universiteto Lyginamųjų gerovės studijų centro tyrinėtojas Wouter De Tavernier yra vedęs estę ir pastaruosius penkerius metus su pertraukomis gyvena Taline. Jis dalijosi savo įžvalgomis apie diskriminacijos ir rasizmo suvokimo problematiką. Pasak eksperto, kartais žmonės mano, kad yra diskriminuojami, nors to ir nėra. Ir priešingai – kai kurie nė nepastebi, kad su jais buvo pasielgta blogiau nei su kitais.

W. De Tavernier teigimu, daugeliu atvejų būstų savininkai pirmenybę teikia vietos gyventojams, o ne užsieniečiams. Paprasčiausiai taip yra todėl, kad prašalaičiai ir ypač ne Europos Sąjungos šalių piliečiai gali lengvai pradingti nesumokėję nuomos ar pridarę žalos. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar leisti būste apsigyventi užsieniečiui, didelį vaidmenį atlieka finansinės rizikos veiksnys.

Estijos statistikos agentūros duomenimis, šalyje gyvena daugiau kaip 196 tūkst. užsieniečių.

Maža to, būsto savininkai suinteresuoti ilgalaikiais nuomininkais, tad nuomoti būstą imigrantams ir užsienio studentams ne itin apsimoka, mat nėra garantijų, kiek jie pabus šalyje. Kitiems kliūva, kad nuomininkai nemoka estų kalbos ir dėl to gali kilti nesusipratimų. Tačiau pasitaiko ir tokių, kuriems nepatinka azijietiško maisto gaminimo ypatumai, nes virtuvė tampa purvina, o kaimynai turi kęsti aitrius kvapus.

Šiuo metu Taline būsto nuomos rinka ganėtinai įtempta. W. De Tavernier pasakojo, kaip su žmona norėjo išnuomoti savo būstą. Vos per kelias valandas, kai buvo įdėtas skelbimas, jie sulaukė 20 susidomėjusių asmenų skambučių. Toks gausus pasirinkimas, anot eksperto, leidžia savininkui priimti saugų sprendimą. Jis, beje, pažymėjo, kad tokia padėtis būdinga sostinei, o kituose miestuose būsto nuomos paklausa nėra tokia didelė.

W. De Tavernier nurodė, kad estų nebūtų galima pavadinti rasistais. Tai iliustruoja Eurobarometro duomenys. Pavyzdžiui, 40 proc. estų jaučiasi gerai bendraudami su imigrantais. Statistikos agentūros duomenimis, šalyje gyvena daugiau kaip 196 tūkst. užsieniečių. 19 proc. Estijos gyventojų kasdien su atvykėliais apsikeičia bent pora žodžių. Ekspertas pridūrė, kad nusistatymą prieš svetimšalius padeda sumažinti bendravimas, mat nepažįstami žmonės tampa nebe tokie baisūs ir artimesni, negu atrodė.

Šiuo metu Taline būsto nuomos rinka ganėtinai įtempta.