Estija taip pat ketina atsisakyti vasaros laiko
Es­ti­ja, sek­da­ma kai­my­ni­nių Lie­tu­vos, Suo­mi­jos bei Len­ki­jos pa­vyz­džiu, ke­ti­na siek­ti ES pri­ta­ri­mo pla­nui at­si­sa­ky­ti va­sa­ros lai­ko.

„Nėra priežasčių abejoti ekspertų išvadomis, kad laiko kaitaliojimas pavasarį ir rudenį turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Mes nepakankamai įvertiname kokybiško miego poveikį sveikatai. Vis dėlto, jau neginčijamai įrodyta, kad visavertis miegas yra labai svarbus, kad žmogus jaustųsi laimingu ir gebėtų kurti“, – pareiškė Estijos parlamento socialdemokratų frakcijos atstovas Tonelis Talvė.

Jis išreiškė pasitenkinimą, jog dauguma Estijos atstovų Europos Parlamente, kur, anot jo, daugėja vasaros laiko atsisakymo šalininkų, būtent ir laikosi šios nuostatos.

Vasaros laiko atsisakymo idėją labiausiai link įgyvendinimo „stumia“ Suomija, Lenkija ir Lietuva. Sezoninio laiko kritikai pabrėžia, jog tai didelės įtakos elektros energijos taupymui neturi, tačiau neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.

Vokietijos žiniasklaida praėjusį metų rudenį, iškart po vasaros laiko atšaukimo, rašė, jog Europos Komisija svarsto ne tik galimybes, bet ir kai kurių ES narių reikalavimus pritarti vasaros laiko atsisakymui, o savo išvadas skelbs viešai.

Europos Sąjungoje perėjimą prie vasaros laiko reglamentuoja Europos Parlamento direktyva, kurioje nurodoma, kad vasaros laikas visose bloko narėse galioja nuo paskutinio kovo mėnesio sekmadienio iki paskutinio spalio sekmadienio. Ši direktyva persvarstoma kas penkeri metai.