Estija ruošia sąskaitą bankams „už sugadintą įvaizdį“
Es­ti­jos vy­riau­sy­bė, ket­vir­ta­die­nio po­sė­dy­je aps­vars­čiu­si skan­da­lus dėl pi­ni­gų plo­vi­mo per ša­ly­je vei­kian­čius už­sie­nio ka­pi­ta­lo ban­kus, nu­spren­dė tęs­ti jų aiš­ki­ni­mą­si ir kol kas ne­svars­ty­ti, ar rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­jos už vals­ty­bės re­pu­ta­ci­jai pa­da­ry­tą ža­lą.

„Estijai pinigų plovimo skandalai sukėlė šoką. Tačiau teigiama yra tai, kad šios istorijos baigėsi gana seniai – 2015-aisiais“, – po vyriausybės posėdžio žiniasklaidai sakė premjeras Juri Ratas.

Jo žodžiais, vyriausybė pavedė Teisingumo ministerijai išsiaiškinti, ar būtų galima reikalauti kompensacijos už žalą valstybės reputacijai, šį darbą atliekant kartu su Finansų ir Užsienio reikalų ministerijomis, Finansų inspekcija ir Estijos banku.

„Vyriausybė dar nenusprendė, ar tokios kompensacijos reikalaus“, – pabrėžė J. Ratas.

Savo ruožtu teisingumo ministras Urmas Reinsalu sakė, kad vyriausybės posėdyje jis pasiūlė tiriant itin plataus masto pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijos filialą skandalą glaudžiai bendradarbiauti su JAV.

„Jei tyrimas Jungtinėse Valstijose baigtųsi „Danske Bank“ pasmerkimu, iš jo būtų galima pareikalauti kelių šimtų milijonų eurų, kuriuos JAV vėliau pervestų Estijai“, – sakė U. Reinsalu.

Apie galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalo Estijos reputacijai suduotą smūgį nei premjeras, nei teisingumo ministras žiniasklaidos atstovams nekalbėjo.