Estija išsirinko naują parlamento pirmininką
Es­ti­jos par­la­men­tas ket­vir­ta­die­nį sa­vo pir­mi­nin­ku per­rin­ko so­cial­de­mo­kra­tą Ei­ki Ne­sto­rą.

Per slaptą balsavimą E. Nestoro kandidatūrą palaikė 54 įstatymų leidėjai. Jo varžovas, Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) narys Hennas Polluaas, surinko 35 balsus.

Negaliojančiais pripažinti aštuoni biuleteniai – juose nebuvo pažymėtas nė vienas iš kandidatų. Iš visp balsavime dalyvavo 97 deputatai.

Kad būtų išrinktas parlamento pirmininku, kandidatui reikia surinkti daugiau nei pusę balsavime dalyvavusių įstatymų leidėjų balsų.

Be to, pirmuoju parlamento pirmininko pirmuoju pavaduotoju buvo išrinktas Centro partijos frakcijos narys Ennas Eesmaa, antruoju – Reformų partijos deputatas Kalle Laanetas.

Socialdemokratų partijos (SDE) frakcijos pirmininkas Kalvi Kova pristatydamas E. Nestoro kandidatūrą pažymėjo, kad tai visiems gerai žinomas politikas ir uolus parlamentarizmo gynėjas.

„Taip, visi mes žinome Eiki. Dėl šios priežasties pasiūlėme jam kaip konkurentą Henną Polluasą“, – sakė EKRE frakcijos vadovas, vienas aršiausių socialdemokratų kritikų Martas Helme,pristatydamas partijos kandidatą.

E.Nestoras pirmą kartą į parlamentą buvo išrinktas 1992 metais ir dabar jau dirba jame septintą kadenciją.

2014 metų kovo 20 dieną jis buvo išrinktas parlamento pirmininku, Reformų partijai ir socialdemokratams sudarius valdančiąją koaliciją.

Dabartinės valdančiosios koalicijos, kurią sudaro Centro partija, SDE bei „Tėvynės“ bei „Res Publica“ sąjunga (IRL), sutartyje parlamento pirmininko postas numatytas socialdemokratams. Trys partijos 101 vietos parlamente drauge turi 54 vietas.

E.Nestoras Talino politechnikos institute įgijo mechanikos inžinieriaus specialybę.

Prieš įsitraukdamas į politiką jis vadovavo vienos kelių transporto įmonės padaliniui Keilos mieste ir buvo transporto bei kelių statybos ir priežiūros darbuotojų profesinės sąjungos vadovas.

1994–1996 metais E. Nestoras buvo Socialdemokratų partijos pirmininkas. Tuo laikotarpiu jis užėmė regioninių reikalų ministro postą, o 1999–2002 metais vadovavo Socialinių reikalų ministerijai.