Estiją domina inovaciniai susisiekimo sprendimai
Es­ti­ja svars­to ga­li­my­bes pla­nuo­ja­ma­me po­van­de­ni­nia­me Ta­li­no-Hel­sin­kio tu­ne­ly­je įreng­ti itin grei­to trau­ki­nio „Hy­per­loop“ li­ni­ją.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson neseniai viešėjo Los Andžele. Ji ten susitiko su tokio traukinio projektą plėtojančio JAV startuolio „Virgin Hyperloop One“ savininkais bei vadovais.

„Estijos ir Suomijos sostines galinčio sujungti povandeninio tunelio projektas domina ne vien tik Europą. Tai būtų ilgiausias povandeninis tunelis pasaulyje, todėl apie jį jau dabar žinoma. „Hyperloop“ projektas vystomas, ir jį vertėtų turėti omenyje kaip vieną iš galimų Talino-Helsinkio tuneliui“, – kalbėjo K. Simson. Pasak jos, Estiją domina inovaciniai susisiekimo sprendimai, o „Hyperloop“ yra vienas jų ir neabejotinai vertas dėmesio.

Šios naujoviškos transporto rūšies kūrėjų tvirtinimu, „Hyperloop“ yra pigesnė, greitesnė ir mažiau aplinką teršianti technologija nei įprastas geležinkelis. „Hyperloop“ traukinys tuneliu, iš kurio yra beveik visiškai išsiurbtas oras, gali išvystyti iki 300 metrų per sekundę (1080 kilometrų per valandą) greitį.

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija šių metų pradžioje pristatė Suomijos ir Estijos ekspertų parengtą projekto „FinEst Link“ galimybių studiją. Pagal šį projektą Suomijos įlankos dugne būtų iškastas tunelis tarp Talino ir Helsinkio. Studija skelbia, jog projektą už apytikriai 16 mlrd. eurų būtų galima įgyvendinti per 15 metų, jei realūs darbai prasidėtų 2025 metais.

Studijoje taip pat teigiama, kad povandeninis tunelis atsipirktų per kelis dešimtmečius, jei 40 proc. išlaidų jam nutiesti padengtų Europos Sąjunga, o likusią dalį sudarytų viešojo ir privataus sektorių investicijos.