ES vairą perimanti Rumunija sieks narių lygybės
Ru­mu­ni­ja sau­sio 1-ąją iš Aus­tri­jos pe­rė­mė pir­mi­nin­ka­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ta­ry­bai. Pir­mą­jį 2019 me­tų pus­me­tį lau­kia ke­li svar­būs įvy­kiai: „Bre­xi­tas“, Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mai, de­ba­tai dėl ki­to ES biu­dže­to. Apž­val­gi­nin­kai sa­ko, kad ke­le­tą pa­sta­rų­jų mė­ne­sių tarp Bu­ka­reš­to ir Briu­se­lio tvy­ran­ti įtam­pa ga­li dar la­biau vis­ką komp­li­kuo­ti.

Viena pagrindinių priežasčių, lėmusių santykių atšalimą, yra Rumunijos valdančiųjų planas pertvarkyti teismų sistemą. Tai, pasak šalies vyriausybės, padės pažaboti teisėjų piktnaudžiavimą.

Rumunija daugiau neleis jos laikyti antrarūše valstybe.

Tačiau Europos Komisija ragino atsisakyti šių reformų, nes jos kenkia kovai su korupcija vienoje labiausiai į kyšininkavimą linkusių bloko narių. „Apgailestauju, kad Rumunija ne tik užgesino savo reformų procesą, bet ir traukiasi atgal dėl klausimų, kuriuos sprendžiant per pastaruosius 10 metų buvo padaryta nemenka pažanga“, – prieš kelis mėnesius sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

F. Timmermansas paskelbė aštuonias rekomendacijas Rumunijai, įskaitant raginimą nedelsiant sustabdyti prokurorų skyrimo ir atleidimo procedūras. Jis taip pat paprašė įšaldyti Baudžiamojo kodekso pakeitimų įgyvendinimą. Europos Komisija nurodė, kad toliau atidžiai stebės Rumuniją ir vertins jos situaciją iki savo mandato pabaigos.

2019 metų gegužės 9-ąją Sibiu miestelyje ketinama surengti ES viršūnių susitikimą. / romania2019.eu nuotrauka

2019 metų gegužės 9-ąją Sibiu miestelyje ketinama surengti ES viršūnių susitikimą. / romania2019.eu nuotrauka

Ministrė pirmininkė Viorica Dancila apkaltino ES diskriminuojant jos valstybę. Premjerės žodžiais, kritiška Briuselio pozicija Bukarešto atžvilgiu susijusi su tuo, kad Rumunija yra Rytų Europos šalis.

„Rumunija daugiau neleis jos laikyti antrarūše valstybe, – teigė įtakingiausiu Rumunijos žmogumi laikomas valdančiosios Socialdemokratų partijos lyderis Liviu Dragnea. – Mylime ir gerbiame ES, bet norime turėti savo nuomonę.“

Pirmininkaujanti šalis turės stipresnį balsą per diskusijas, galės nustatyti Tarybos posėdžių darbotvarkę, tarpininkauti sprendžiant įvairius nesutarimus. Tai puiki proga parodyti, kad valstybė yra sąžininga ir patikima partnerė, o jos įvaizdis – teigiamas.

Premjerė V. Dancila nori, jog Rumunijos pirmininkavimas ES Tarybai padėtų sumažinti atotrūkį tarp rytinių ir vakarinių bloko narių. Praėjusį mėnesį vyriausybės vadovė užsiminė, kad Bukareštas viliasi iki 2024-ųjų įsivesti eurą. Iš pradžių šalis tikėjosi įsilieti į bendrų pinigų sąjungą 2019-aisiais, tačiau netrukus suprato, jog laiku neatitiks kriterijų.

Rumunija taip pat siekia prisijungti prie Šengeno erdvės. Tačiau tam reikia Europos Komisijos rekomendacijos ir visų ES valstybių sutikimo. Šalies mėginimai gauti pritarimą blokuojami nuo pat narystės Bendrijoje pradžios.

Rumunija įstojo į ES 2007 metais kartu su Bulgarija. Tai antra neturtingiausia bloko valstybė, bet jos bendrojo vidaus produkto augimas – vienas didžiausių (2017 metais siekė 6,9 procento).

Nors narystė bloke duoda nemažai ekonominės naudos, Rumunijos ir toliau neapleidžia senos problemos, tarp jų – emigracija. „Aplink matau tik liūdnus žmones ir moksleivius, norinčius išvažiuoti“, – sakė 60 metų elektrikas Gica iš Turnu Megurelės miesto neturtingame Pietų Rumunijos regione.

Vidaus audros

Rumunijos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai temdė prezidento Klauso Iohanniso ir socialdemokratų vyriausybės nesutarimai. Lapkričio pradžioje prezidentas kalbėjo, kad jo šalis nėra pasirengusi tokiai svarbiai misijai, ir ragino ministrų kabinetą atsistatydinti.

Tačiau premjerė V. Dancila tąkart suskubo paneigti vadovo žodžius. Ji ramino, esą parengiamieji darbai vyksta sklandžiai, ir kvietė politikus laikytis vienybės, nekenkti šalies įvaizdžiui.

Tiesa, vos metus pareigas einanti premjerė turi nedaug galių. Vyriausybei, galima sakyti, vadovauja L. Dragnea. Jis negalėjo gauti šio posto dėl teistumo už balsų klastojimą.

Gruodžio 20 dieną Rumunijos parlamentas surengė balsavimą dėl nepasitikėjimo V. Dancila. Iniciatyvos autoriai aiškino, jog valdantieji mėgina atitolinti valstybę nuo ES ir jos vertybių. Tačiau opozicijai pritrūko balsų, kad galėtų nuversti vyriausybės vadovę.

Kaip teigė Rumunijos Europos reikalų ministras George'as Ciamba, vidaus politikos audros neturėtų kelti nerimo, nes pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai daugiausia priklauso nuo diplomatų ir valstybės tarnautojų. Jo žodžiais, nėra šalies, kurios politinis gyvenimas nekunkuliuotų. Kita vertus, neaišku, kaip besikivirčijantiems Rumunijos pareigūnams seksis kalbėti vienu balsu sprendžiant Europos problemas.

Rumunijos premjerė Viorica Dancila (centre) sutinka Austrijos kanclerį Sebastianą Kurzą. / romania2019.eu nuotrauka


Būsimas pirmininkavimas skaičiais

12 metų nuo įstojimo į ES

6 mėnesiai pirmininkavimo

1500 pareigūnų komanda

200 darbo grupių pirmininkų

1330 renginių Briuselyje

250 renginių Rumunijoje

122 pasiūlyti logotipo variantai

75 mln. eurų biudžetas

Šaltinis: ccir.ro