ES užsimojo prieš „auksines“ vizas ir pasus
Eu­ro­pos Są­jun­ga tre­čia­die­nį par­agi­no sa­vo na­res ap­ri­bo­ti sa­vo sche­mas su­teik­ti „auk­si­nes“ vi­zas ir pa­sus už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams, nes jos di­di­na ko­rup­ci­jos ir pi­ni­gų plo­vi­mo ri­zi­ką.

Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje Bendrijos narės raginamos suvaržyti praktiką suteikti užsieniečiams – dažnai kinams, rusams ir amerikiečiams – leidimus gyventi arba pilietybę mainais į investicijas.

„Kalbame apie auksinių vartų į Europą atvėrimą kai kuriems privilegijuotiems žmonėms, turintiems pinigų susimokėti už pilietybę arba leidimą gyventi“, – paskelbus šią ataskaitą sakė ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarė Vera Jourova.

„Žvelgiame į tai su nerimu“, – per spaudos konferenciją Briuselyje pabrėžė komisarė.

Pasak V. Jourovos, teisės gyventi arba pilietybės suteikimo užsienio investuotojams schemos neturėtų būti silpnoji vieta Europos Sąjungai dedant pastangas pažaboti korupciją ir pinigų plovimą.

EK ataskaitoje sakoma, kad leidimą nuolat gyventi arba pilietybę siekiančių gauti turtingų kandidatų praeitis ir patikimumas nepakankamai kruopščiai tikrinami, kad būtų užkardytas jų potencialus pavojus saugumui, pinigų plovimas arba mokesčių slėpimas.

ES šalys yra nustačiusios sąlygas pilietybei suteikti arba ją atimti, bet turi tai daryti atsižvelgdamos į Bendrijos teisės aktus, prižiūrimus Europos Teisingumo Teismo, sakė pareigūnai.

Bloko įstatymai yra svarbūs, nes bet kurios ES šalies piliečiai turi teisę keliauti į kitas Bendrijos nares, užsiimti ekonomine veikla ir balsuoti vietos bei Europos Parlamento rinkimuose.

„Nusikalstamumas neturi sienų“, – sakė V. Jourova, Čekijos politikė.

Komisija skundėsi, kad Bulgarija, Kipras ir Malta naudoja „auksinių“ vizų ir pasų schemas, nereikalaudama iš užsienio investuotojų, kad jie būtų ilgesnį laiką gyvenę šiose ES šalyse arba įrodytų turintys su jomis „tikrų ryšių“.

Pilietybės suteikimo investuotojams schemos taip pat leidžia gauti ES narės pasą lengviau negu daugumai kitų užsieniečių, norinčių natūralizuotis.

„Skaidrumas ir priežiūra“

EK nurodė, kad leidimų gyventi suteikimo schemos irgi kelia rimtų saugumo grėsmių Bendrijos narėms.

Trečiosios šalies pilietis, įgijęs teisę gyventi kurioje nors ES valstybėje, turi teisę laisvai keliauti Europos Šengeno erdvėje.

Tokias schemas naudoja Didžioji Britanija, Bulgarija, Čekija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Liuxemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, taip pat Lietuva.

Komisija nurodė, kad leidimų gyventi suteikimo schemoms stinga „skaidrumo ir priežiūros“ – pavyzdžiui, pateikiama per mažai statistikos, kiek žmonių yra tokiu būdu įgiję teisę apsigyventi.

EK perspėjo, kad „prireikus imsis būtinų veiksmų“, jeigu Bendrijos šalys nesilaikys ES įstatymų ir tikrinimo pasienyje taisyklių, taip pat nepakankamai rūpinsis kova su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu.

Ji pridūrė įkursianti ekspertų iš Bendrijos narių grupę, kad pagerintų investuotojams skirtų schemų skaidrumą, valdymą ir saugumą.

Tokiu būdu siekiama siekiama iki šių metų pabaigos parengti pilietybės suteikimo investuotojams schemų saugumo taisyklių bendrąjį rinkinį.

Į „auksinių“ vizų ir pasų problemą jau yra atkreipusios dėmesį kelios nevyriausybinės organizacijos.

Pernai spalį Berlyne įsikūrusi „Transparency International“ ir Londone įsikūrusi „Global Witness“ argumentavo, kad ES šalių pilietybė ir teisė apsigyventi paverčiama „savotiška prabangos preke“, kurią „galima nusipirkti“.

„Dėl savo pobūdžio auksinių vizų schemos yra patraukli perspektyva nusikaltėliams ir korupcionieriams“, – rašė organizacijos.

Kelios ES šalys, naudodamos šias schemas, per pastarąjį dešimtmetį yra išdavusios pasus apie 6 000 žmonių, o teisę nuolat gyventi – apie 100 tūkst. asmenų. Tuo pačiu jos užsitikrino apie 25 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų, pažymėjo nevyriausybinės grupės.

Pasak jų, Ispanija, Kipras, Portugalija ir Britanija yra šalys, gavusios daugiausiai investicijų mainais į vizas. Ispanija per metus jų pritraukdavo 976 mln., o Britanija – 498 mln. eurų.