ES stengiantis apeiti Irano sankcijas, JAV didina spaudimą
Su Ira­nu vers­lo ry­šius pa­lai­kan­čioms Eu­ro­pos bend­ro­vėms at­ėjo su­nkūs lai­kai. Dėl JAV sank­ci­jų Ira­no Is­la­mo Res­pub­li­kai jos be­veik kas­dien su­si­du­ria su di­džiu­liais iš­šū­kiais: tie­kė­jai be iš­anks­ti­nio pers­pė­ji­mo ga­li nu­trauk­ti kro­vi­nių siun­ti­mą, o te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės – at­si­sa­ky­ti teik­ti in­ter­ne­to ar te­le­fo­no ry­šio pa­slau­gas. Vi­si šie su­nku­mai su­si­ję su Do­nal­do Trum­po ad­mi­nis­tra­ci­jos ag­re­sy­via kam­pa­ni­ja sie­kiant užg­niauž­ti ne tik ame­ri­kie­čių, bet ir eu­ro­pie­čių pre­ky­bą su Ira­nu. Apie tai ra­šo „The Was­hing­ton Post“.

Nuo tada, kai JAV prezidentas D. Trumpas praėjusių metų gegužę paskelbė, jog JAV traukiasi iš Irano branduolinio susitarimo, Europos valstybių vyriausybės stengėsi jį išsaugoti, padėdamos savo bendrovėms ir toliau užsiimti verslu su Teheranu. Praeitą savaitę Europos Sąjunga (ES) pristatė naują mokėjimų sistemą, kuri padėtų apeiti JAV taikomus apribojimus.

Tačiau europiečių pastangos atrodo pernelyg menkos, palyginti su JAV užsidegimu, su kuriuo jos ėmė spausti žemyno bendroves palikti Iraną. Tai nebuvo nepastebėta ir Islamo Respublikoje, kurioje daugėja raginančiųjų taip pat pasitraukti iš susitarimo.

Agresyvi kampanija

„Mūsų draugai amerikiečiai turi daugiau aistros kelti problemas“, – teigė Vokietijos ir Irano prekybos rūmų generalinis sekretorius Michaelas Tockussas.

Pasak jo, tos problemos kyla dėl JAV pareigūnų tiesiogiai daromo spaudimo europiečių bendrovėms, taip pat ir dėl šalutinio poveikio sklindant gandams, ko imtis yra pasirengę amerikiečiai, kad priverstų įmones permąstyti savo planus.

M. Tockusso organizacija atstovauja vokiečių įmonėms, kurių didelę veiklos dalį sudaro verslas su Iranu. Jis teigė, kad JAV pareigūnai asmeniškai susitiko bent su 20 narių ir paragino juos stabdyti operacijas Irano Islamo Respublikoje.

Europa nori parodyti JAV, kad gali būti griežta su Iranu tam tikrais klausimais, bet ji nenori sutikti su amerikiečiais, kad visais atvejais vienintelis atsakas į problemą yra sankcijos.

Pasak prekybos rūmų generalinio sekretoriaus, kai kurioms įmonėms buvo priminta jų svarba palaikant JAV ir Vokietijos prekybos santykius. Kitoms pagrasinta ekonominėmis pasekmėmis, jei jos nuspręstų neatsižvelgti į JAV raginimus.

M. Tockussas tokį spaudimą pavadino nepriimtinu. „Nemanau, kad į diplomato darbą įeina grasinimai įmonėms, – teigė jis. – Jie neturėtų šitaip gąsdinti bendrovių juos priimančioje šalyje.“

Tačiau JAV ambasadoje Berlyne, iš kurios siekiama paveikti bendroves visoje Europoje, ši veikla su pasididžiavimu vadinama „maksimalaus ekonominio spaudimo kampanija“. Antrinės sankcijos, kaip yra vadinamos JAV pastangos pažaboti Europos bendroves, nėra neįprastos. Tačiau gana neįprasta tai, kad Jungtinės Valstijos taip energingai stengiasi spaudimą daryti savo artimiausioms sąjungininkėms jų pačių teritorijose.

Richardas Grenellis, JAV ambasadorius Vokietijoje ir artimas D. Trumpo sąjungininkas, savo kadenciją gegužės mėnesį pradėjo žinute tviteryje, kuria paragino, kad „Irane verslą darančios vokiečių bendrovės kuo greičiau imtų stabdyti savo operacijas“.

Dėl šios pastabos jis sulaukė ne vieno Vokietijos pareigūno kritikos. Jis buvo apkaltintas pernelyg dideliu kišimusi į verslo reikalus. Tačiau R. Grenellis ir toliau tęsė savo kampaniją, viešindamas susitikimus su vokiečių bendrovių atstovais. Bendrovėse jis aptardavo veiklą Irane ir kiekvieną kurios nors įmonės pasitraukimą atšvęsdavo saitažodžiu, skelbiančiu, jog sankcijos veikia (#sanctionsareworking).

Džiaugtis ambasadorius galėjo ne sykį: bendrovė „Siemens“, finansinių paslaugų įmonė „Allianz“, automobilių gamintojos „Volkswagen“ ir „Daimler“ yra tarp didžiųjų Vokietijos kompanijų, kurios jau paskelbė išeinančios iš Irano.

Tačiau daugelis kitų įmonių – ypač tos, kurios savo veiklą sukoncentravo į Iraną ir neturi jokių rimtų verslo ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, – pasiliko. Ir būtent prieš kai kurias jų Vašingtonas ėmėsi itin agresyvios taktikos.

Be ryšio

Praeitą rudenį Irano banko „Bank Melli“ filialas Hamburge netikėtai patyrė, ką reiškią JAV spaudimas, kai iš Vokietijos telekomunikacijų bendrovės „Deutsche Telekom“ gavo laišką, kad artimiausiu metu bus nutrauktos visos telefono ryšio ir interneto paslaugos.

„Deutsche Telekom“ banką informavo, kad jis nebegalės apmokėti sąskaitų, nes sankcijos pakirto finansinius ryšius su Iranu. Tačiau, „Bank Melli“ teisininko Thomaso Wulfingo įsitikinimu, tai tik pretekstas, nes „Deutsche Telekom“ priklauso JAV veikianti bendrovė „T-Mobile“.

„Akivaizdu, kad turėjo būti amerikiečių spaudimas. Nėra jokio kito paaiškinimo“, – teigė jis ir pridūrė, kad daugelį metų jo klientai be jokių problemų bendradarbiavo su „Deutsche Telekom“.

„Bank Melli“ atveju Th. Wulfingui pavyko gauti teismo nutarimą, kuris užblokavo „Deutsche Telekom“ pastangas nutraukti paslaugų teikimą. Tačiau, pasak Th. Wulfingo, kitos jo prižiūrimos, Iranui priklausančios įmonės Europoje jau daugiau nei savaitę neturi telefono ryšio ar interneto. Teisininkas taip pat pasakojo, kad kai kurioms kitoms jo klientėms netikėtai buvo nutrauktos nuomos sutartys ar kitos paslaugos.

Tokios problemos jų verslui turėjo tragiškų pasekmių.

Kai pasirodė informacijos apie „Bank Melli“ patiriamus sunkumus, JAV ambasada savo tviterio paskyroje parašė, kad per banką teikiamos „lėšos Irano režimui dirbančių teroristų grupuotėms“, ir pridėjo padėką telekomunikacijų bendrovei „Deutsche Telekom“. Bankas tokius kaltinimus neigia.

Vokietijos pareigūnai, bent viešai, susilaikė nuo atsako į JAV manevrus, vengdami pabloginti jau ir taip įtemptus santykius.

Jie taip pat gana santūriai atsakė į klausimą, ar Irano susitarimas gali būti išgelbėtas. Kaip teigė Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris, „stengiamės išgelbėti susitarimą, nes vis dar tikime, kad jį galima laikyti prieš tai buvusios situacijos pagerinimu“. Tačiau jis pridūrė, kad niekas nežino, ar susitarimas gali būti veiksmingas, kai veikia Amerikos sankcijų režimas.

Gelbėjimo pastangos

2015 metų Irano susitarimas, dar žinomas kaip Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP), buvo laikomas itin reikšmingu sandoriu, kurį sudarė Irano Islamo Rrespublika ir didžiosios pasaulio galybės, tarp jų ir JAV. Juo Teheranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į tarptautinių sankcijų panaikinimą.

Tačiau D. Trumpui pareiškus, kad JAV iš jo pasitraukia, Europos valstybėms teko našta išlaikyti susitarimą, naudingą Iranui.

Oficialiai Teheranas kol kas laikosi susitarimo, ir prezidentas Hassanas Rouhani iki šiol dėjo pastangas gerinti santykius su Europa. Tačiau H. Rouhani vyriausybė vis labiau nepatenkinta tuo, ką ji laiko bloko nesugebėjimu pasipriešinti JAV ir apsaugoti prekybinius ryšius su Iranu.

Praeitos savaitės pranešimu apie naują mokėjimų platformą, kuri padėtų tvarkyti finansines operacijas už JAV dominuojamos sistemos ribų, buvo siekiama Iraną patikinti, kad Europa deda visas pastangas išsaugoti susitarimą.

Tačiau Europos lyderiams sunkiai sekasi skatinti prekybą su Iranu, nes mažesnės valstybės baiminasi, kad dėl kiekvieno projekto gali sulaukti JAV atsako.

Tokios susitarimą pasirašiusios šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija sutiko prisiimti atsakomybę ir įsteigti bendrovę, kuri leis susilpninti JAV atsakomąsias priemones. Siekiama padaryti taip, kad Europa ir Iranas galėtų užsiimti mainų prekyba be jokių finansinių pavedimų.

Įmonei, kuri bus registruota Prancūzijoje ir finansuojama visų trijų valstybių, vadovaus Vokietijos pareigūnas.

Į šio projekto įgyvendinimą įsitraukę Europos pareigūnai sutinka, kad iš pradžių šios bendrovės poveikis gali būti minimalus ir vien tik jos tikriausiai nepakaks įtikinti Iraną ir toliau laikytis susitarimo.

Irano įsipareigojimai neamžini

Neatrodo, kad D. Trumpo administracija jaustų grėsmę dėl ES iniciatyvų. JAV ambasada Berlyne išplatino pareiškimą, kuriame tvirtina nemananti, kad ši platforma turės kokį nors poveikį taikant antrines sankcijas.

Iranas pasveikino šį žingsnį, tačiau pareiškė, kad tai tik pirmas iš daugelio įsipareigojimų, kuriuos turi įgyvendinti Europa.

Tuo tarpu Irano griežto kurso šalininkai, kurių daugelis priešinasi santykiams su Vakarais, paragino H. Rouhani pasitraukti iš susitarimo. Pasak jų, Europa yra bejėgė JAV spaudimo akivaizdoje, todėl Iranas derybomis tik švaisto laiką.

Pastaraisiais mėnesiais buvo ir kitų įtampos tarp Europos bei Irano židinių. Tai ir Teherano balistinių raketų bandymai, ir jo šnipų tariama veikla žemyno valstybių teritorijose.

Praeitą mėnesį ES įvedė sankcijas Irano žvalgybos tarnyboms dėl įtariamo sąmokslo įvykdyti nužudymų Europos sostinėse. Tokį žingsnį pagyrė JAV ir paragino ES imtis dar griežtesnių priemonių prieš Iraną, kurį Vašingtonas laiko vienu didžiausių terorizmo finansuotoju pasaulyje.

Kaip teigė Ellie Geranmayeh iš tyrimų centro „European Council on Foreign Relations“, Europa nori parodyti JAV, kad gali būti griežta su Iranu tam tikrais klausimais, bet ji nenori sutikti su amerikiečiais, jog visais atvejais vienintelis atsakas į problemą yra sankcijos.

JAV sankcijos jau turėjo skausmingų pasekmių Irano ekonomikai – išaugo kainos, sumažėjo importas. Tad jei situacija užsitęs, gali būti, kad Irano požiūris į branduolinį susitarimą keisis.