ES lyderiai susitarė dėl vieningos pozicijos Irano branduolinės programos klausimu
Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­de­riai su­si­ta­rė dėl „vie­nin­gos ES po­zi­ci­jos“, kad su­tar­tis dėl Ira­no bran­duo­li­nės prog­ra­mos tu­ri ga­lio­ti net ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­den­tui Do­nal­dui Trum­pui iš jos pa­si­trau­kus, po de­ry­bų Bul­ga­ri­jo­je tre­čia­die­nį sa­kė vie­nas Bend­ri­jos šal­ti­nis.

28 ES šalių lyderiai taip pat išreiškė palaikymą planui, kaip turi būti sprendžiamas D. Trumpo įvedamų muitų iš Europos importuojamiems metalams klausimas. Jie pareiškė, kad „ES nesiderės, kai į jos galvą įremtas ginklas“, šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.

„ES toliau kovos dėl taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos, nepaisant pastarųjų sprendimų dėl klimato kaitos, muitų ir Irano“, – šaltinis sakė po lyderių darbo vakarienės Sofijoje.

Anksčiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas griežtai sukritikavo D. Trumpą.

„Žvelgdamas į naujausius prezidento Trumpo sprendimus kas nors netgi galėtų pagalvoti, kad turint tokių draugų, kam mums reikalingi priešai?“ – sakė buvęs Lenkijos premjeras. Apsvarstę Irano klausimą lyderiai išreiškė pritarimą planui, įskaitant „ES palaikymą JCPoA (Bendrajam išsamių veiksmų planui, Joint Comprehensive Plan of Action), kol Iranas laikysis šios sutarties“, nurodė šaltinis.

Jie taip pat susitarė „inicijuoti darbą, kad būtų apsaugotos Europos bendrovės, neigiamai paveiktos JAV sprendimo“, įskaitant Vašingtono sprendimo grąžinti sankcijas Iranui padarinius.

Branduolinis susitarimas buvo pasirašytas 2015 metais, po ilgiau nei dešimtmetį vykusių sunkių derybų. Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.

Jungtinės Valstijos tvirtino turėjusios pasitraukti iš šios sutarties, nes ji neišsprendžia problemų, susijusių su platesne Irano ginklavimosi programa ir įtampą Artimuosiuose Rytuose didinančia Teherano politika. Europos Sąjungos lyderiai pareiškė, kad jie irgi „spręs nerimą keliančius dalykus dėl Irano vaidmens regione, balistinių raketų programos, taip pat kas bus po 2025 metų“, kai Iranas galės atnaujinti dalį savo branduolinės programos.

Po derybų prekybos klausimai ES lyderiai susitarė „sustiprinti“ Europos Komisiją, siekiančią išsiderėti, kad JAV muitai metalų, įskaitant aliuminį, importo muitai, turintys įsigalioti nuo birželio 1-osios, Bendrijos šalims niekada nebūtų taikomi, sakė šaltinis.

Jeigu ši išlyga būtų pasiekta, ES pasiruošusi imtis veiksmų, įskaitant „savanorišką bendradarbiavimą (su JAV) reguliavimo klausimu“ ir pastangas reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją, D. Trumpui pareiškus, kad su Amerika elgiamasi nesąžiningai.

Bendrija taip pat pasiruošusi „gerinti abipusę prieigą prie rinkų pramonės produktams, įskaitant automobilius, ir liberalizuoti viešuosius pirkimus“, sakė šaltinis.