ES finansų ministrai pasiekė susitarimą dėl euro zonos reformų
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) fi­nan­sų mi­nis­trai an­tra­die­nį su­de­ri­no re­for­mas, ku­rios pa­dės sėk­min­giau ko­vo­ti su fi­nan­sų kri­zė­mis, bet ku­rios nė­ra to­kio pla­taus už­mo­jo, ko­kio sie­kė Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas. 

Pagal 27 ES finansų ministrų susitarimą, institucijos didelio Europos ekonomikos sukrėtimo atveju galės pasinaudoti galingesnėmis priemonėmis.

Įgyvendinant reformas, bus sustiprinta Europos ekonomikos finansinė struktūra, tačiau nebus paverstos tikrove kur kas platesnio užmojo vizijos, kaip antai paskirti euro zonos finansų ministrą ar įkurti europietiškąjį Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Vis tik ministrai dėl reformų derėjosi ilgiau kaip 18 valandų, o ypač įtemptos diskusijos vyko dėl Prancūzijos palaikomos idėjos suformuoti euro zonos biudžetą.

„Turime gerą rezultatą. Euro zonos reformų klausimu ryžtingai daroma pažanga. Ačiū visiems padėjusiesiems“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.

Dabar reformas kitą savaitę Briuselyje įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime turės patvirtinti ES lyderiai.

Valstybių narių vyriausybės mėnesių mėnesius svarstė Prancūzijos pasiūlymą suformuoti tam tikrą bendros valiutos bloko biudžetą, kuris galėtų būti panaudotas krizių ar ekonominių sukrėtimų atveju.

E. Macronas šią idėją iškėlė pristatydamas savo viziją, kaip atgaivinti ES po skolų krizės, „Brexit“ sukrėtimo ir populistų iškilimo.

Pasiūlymas Vokietijos žiniasklaidoje atvirai vadinamas per daug išlaidaujančių pietinių euro zonos valstybių narių mėginimu pasinaudoti rizikos vengiančiais ir apdairiais indėlininkais šiaurinėse bloko šalyse.

Tačiau finansų ministrai pritarė kur kas labiau riboto užmojo idėjai, nusprendę apsiriboti ES remiamų reformų stiprinimu.

Sunkumų derybose kilo ir dėl bankų sąjungos kūrimo, nes įtakinga Vokietija ir toliau griežtai priešinosi Europos Centrinio Banko (ECB) siūlomai sistemai, pagal kurią visoje Europoje būtų užtikrinamos vartotojų indėlių bankuose garantijos.

Berlynas nepritaria šiam pasiūlymui, kuris Vokietijos žiniasklaidoje atvirai vadinamas per daug išlaidaujančių pietinių euro zonos valstybių narių mėginimu pasinaudoti rizikos vengiančiais ir apdairiais indėlininkais šiaurinėse bloko šalyse.

Ministrai tik sutarė šį klausimą vėl svarstyti 2019 metų birželį.

Kur kas lengviau pavyko susitarti dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – rimtų problemų dėl skolų patiriančių euro zonos šalių „gelbėtojo“ – įgaliojimų padidinimo.

Ministrai taip pat sutarė, kad ESM teiks pagalbą didelės krizės didžiausiuose Europos bankuose atveju, jeigu visos kitos priemonės nebus veiksmingos.