ES biudžeto planas po „Brexit“ – 1,279 trln. eurų
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pir­mi­nin­kas Jea­nas-Clau­de­‘as Junc­ke­ris  tre­čia­die­nį pri­sta­tė „pag­rįs­tus ir at­sa­kin­gus“ pla­nus dėl di­des­nio Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) 2021–2027 me­tų lai­ko­tar­pio, tai yra lai­ko­tar­pio po „Bre­xit“, biu­dže­to, ku­ris su­da­rys 1,279 trln. eu­rų.

„Pagal mūsų pasiūlymus bendra [biudžeto] suma sudaro 1,279 trln. eurų“, – pareiškė J. C. Junckeris Europos Parlamentui ir pridūrė, jog tai atitinka 1,1 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Didinamas finansavimas tokioms sritims kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas, skaitmeninė ekonomika, sienų valdymas, saugumas ir gynyba. Pavyzdžiui, programos „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso biudžetas bus padvigubintas.

Europos Komisija taip pat kritiškai apsvarstė, kur galima sutaupyti lėšų ir padidinti veiksmingumą. Europos Komisija siūlo šiek tiek sumažinti bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos finansavimą (abiejų po maždaug 5 proc.), kad būtų atsižvelgta į naują 27 šalių Sąjungos realybę. Šios politikos kryptys bus modernizuotos, siekiant užtikrinti, kad ir su mažesniais ištekliais jos būtų rezultatyvios ir netgi padėtų įgyvendinti naujus prioritetus.

ES biudžetas, palyginti su Europos ekonomikos dydžiu ir valstybių narių biudžetais, yra kuklus. Tačiau jis gali teigiamai paveikti Europos piliečių gyvenimą ir įmonių veiklą, jeigu bus investuojama į sritis, kuriose Sąjungos investicijų poveikis yra didesnis nei nacionalinio lygmens viešųjų išlaidų ir kuriose gali būti sukurta tikra Europos pridėtinė vertė.

Viena iš siūlomų biudžeto naujovių – glaudesnė ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsaja. Pagal naująsias siūlomas priemones Sąjunga galėtų sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Europos Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.