ES atvers duris dviem naujoms narėms
Ki­tą­met Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) pra­dės sto­ji­mo de­ry­bas su Ma­ke­do­ni­ja ir Al­ba­ni­ja, jei šios ša­lys ne­sus­tos re­for­mų ke­ly­je. Kai ku­rioms ES na­rėms ypač di­de­lį ne­ri­mą ke­lia ko­rup­ci­ja ir įsta­ty­mų ne­pai­sy­mas šio­se ša­ly­se, o aps­kri­tai re­gio­ne su­stip­rė­jo Ru­si­jos ir Tur­ki­jos įta­ka.

Europos Sąjungos narės sutarė nuo kitų metų birželio pradėti narystės derybas su Albanija ir Makedonija. Pusmečio pirmininkavimą baigiančios Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharjeva pareiškė, kad tai svarbi diena ne tik Albanijai ir Makedonijai, bet ir visiems Vakarų Balkanams. Ji pasidžiaugė, kad galų gale tvarkaraštyje atsirado konkreti data, ir tai geriau negu nieko. Derybos buvo labai sunkios ir truko 10 valandų.

Derybas bus leista pradėti po kitų metų gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų, jei Makedonija ir Albanija ir toliau darys pažangą vykdydamos reikalaujamas reformas. Ypač akcentuojama kova su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija Albanijoje.

Europos Sąjunga turi tęsti plėtrą, kad neleistų Balkanams prarasti jau pasiektą pažangą.

Vyko kruvina kova

Kelios šalys – labiausiai Prancūzija ir Nyderlandai, prie jų prisidėjo Danija – priešinosi siūlymui pradėti derybas, jos pirmiau norėtų išvysti jau įvykdytas ilgalaikes reformas. Pasak diplomatinių šaltinių, kai kurias ES valstybes pritarti deryboms paskatino neseniai pasiektas Atėnų ir Skopjės susitarimas pakeisti Makedonijos pavadinimą. Graikijos kaimynė dabar vadinsis Šiaurės Makedonija, o graikų Makedonijos provincija išsaugojo savo pavadinimą. Išsprendus šį ginčą, kuris nuo 1991 metų temdė abiejų kaimynių santykius, Atėnai atšauks savo prieštaravimus dėl Makedonijos stojimo į NATO ir ES. Tačiau rudenį Makedonijoje turės vykti referendumas, ir jei gyventojai nepritartų valstybės pavadinimo keitimui, pakvietimas prisijungti prie NATO būtų atšauktas, o derybos su ES sustotų. Apie tai perspėjo Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras. Referendumas dėl pavadinimo patvirtinimo turi vykti ir Graikijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikino, kad ES pačiai reikia reformuotis prieš priimant naujas nares, be to, jis nenori, kad plėtros klausimas iškiltų per kitais metais vyksiančius rinkimus Europoje. Per diskusijas Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Kotzias karštai įrodinėjo, kad ES turi tęsti plėtrą ir neleisti Balkanams prarasti jau pasiektą pažangą. Vienas šaltinis apibūdino nuotaiką derybose kaip „kruviną kovą“.

Stovi eilėje

Graikijos Salonikų mieste vyko protestai prieš susitarimą su Makedonija dėl šios šalies vardo.

Be Albanijos ir Makedonijos, įstoti į ES tikisi ir Kosovas, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija bei Serbija. Pagal anksčiau nubrėžtą ES plėtros strategiją, visos šios šalys galėtų prisijungti prie bloko 2025 metais. Ar pavyks laikytis šio tvarkaraščio, priklausys nuo to, kaip jos pajėgs vykdyti politines ir teisines reformas, išgyvendinti korupciją, garantuoti žodžio laisvę, stimuliuoti savo ekonomiką bei spręsti konfliktus su kaimynėmis. Prištinos kelią į ES komplikuoja penkios šalys – Kipras, Graikija, Rumunija, Slovakija ir Ispanija, iki šiol nepripažinusios 2008 metais paskelbtos Kosovo nepriklausomybės.

Kitais metais atveriant duris stojimo deryboms reikės visų ES narių pritarimo. Šiuo metu ES sudaro 28 narės, bet Didžioji Britanija rengiasi palikti Bendriją 2019-ųjų kovo pabaigoje.

Tuo metu NATO nemato kliūčių Makedonijai tapti Aljanso nare ir be didesnių prieštaravimų ketina patvirtinti narystės derybas su Skopje per viršūnių susitikimą liepą.

Albanija jau yra NATO narė ir kandidatė į ES nuo 2014 metų. Europos Sąjunga yra numačiusi skirti šiai šaliai 61,2 mln. eurų pagal specialią veiksmų programą, skirtą padėti Albanijos ekonomikos plėtrai bei integracijai į ES. Ypač ES nori paskatinti turizmą Albanijoje – tam skirta 40 mln. eurų.

Albanija yra pasaulietiška šalis, tačiau vyraujanti praktikuojama religija – islamas (maždaug 59 proc. gyventojų), antroje vietoje – krikščionybė (10 proc.).