Emmanueliui Macronui – dar vienas nemalonus kolegos antausis
Pra­ncū­zi­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Ge­rard'as Col­lomb'as an­tra­die­nį pra­ne­šė, kad ki­tais me­tais pla­nuo­ja at­sis­ta­ty­din­ti ir vėl siek­ti Lio­no mies­to me­ro pos­to.

Šiuo pranešimu įtakingas politikas ir vienas ištikimiausių prezidento Emmanuelio Macrono ministrų sudavė dar vieną smūgį šalies vadovui.

Praėjusį mėnesį atsistatydino populiarus aplinkos ministras Nicolas Hulot, o prezidento populiarumo reitingai gerokai nukrito žemyn.

G. Collomb'as naujienų žurnalui „L'Express“ sakė, kad 2020 metais planuoja kelti savo kandidatūrą į Prancūzijos rytinio Liono miesto mero postą, todėl po kitų metų Europos Parlamento rinkimų trauksis iš vyriausybės, kad galėtų pradėti rinkimų kampaniją.

„Vietos valdžios rinkimai dar toli – aš kandidatuosiu Lione, jeigu tik iki to laiko man nebus diagnozuota sunki liga“, – pajuokavo jis.

„Aš nebūsiu vidaus reikalų ministras iki paskutinės akimirkos. Po tam tikro laiko bus geriau visiškai laisvai atsiduoti kampanijai“, – kalbėjo G. Collomb'as.

„Manau, kad ministrai, norintys dalyvauti 2020 metų vietos valdžios rinkimuose, turėtų pasitraukti iš vyriausybės po europinės kovos“, – sakė jis, kalbėdamas apie 2019 metų gegužę rengiamus EP rinkimus.

Prieš tai, kai E. Macronas paviliojo 71 metų G. Collomb'ą dirbti vidaus reikalų ministru, jis 16 metų buvo Liono meras.

Dar šią vasarą E. Macronas netikėtai įsivėlė į didelį skandalą dėl jo buvusio apsaugininko Alexandre'o Benalla (Aleksandro Benalos) elgesio, kai išmaniuoju telefonu buvo nufilmuota, kaip policininko šalmą dėvintis A. Benalla muša protestuotojus per Gegužės 1-osios demonstraciją.

Praėjusią savaitę 40 metų prezidentas, buvęs bankininkas, sulaukė virtinės kaltinimų, kad atrodo praradęs ryšį su paprastais šalies gyventojais.

Vienam sodininkystės besimokančiam jaunuoliui E. Macronas pareiškė, kad jis galėtų susirasti darbo vos „perėjęs gatvę“ kokiame nors restorane arba viešbutyje.

Pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad šalies lyderio veiklai šiuo metu pritaria tik 19 proc. prancūzų, o 60 proc. apklaustųjų jį vertina neigiamai.