Emmanuelis Macronas: Turkijos siekyje tapti ES nare „pažanga neįmanoma“
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas penk­ta­die­nį par­eiš­kė, kad „pa­žan­ga ne­įma­no­ma“ Tur­ki­jos sie­ky­je įsto­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą, kai po pu­čo im­ta­si griež­čiau­sių prie­mo­nių ir esa­ma ki­tų žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų.

„Santykių su Europos Sąjunga atžvilgiu akivaizdu, kad pastarieji įvykiai ir variantai trukdo pažangai šiame procese“, – sakė E. Macronas per bendrą su savo kolega Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją.

„Demokratija turi laikytis įstatymų viršenybės“, – pabrėžė E. Macronas, dar pridūręs, kad jiedu per derybas aptarė kelis paskirus įkalintų žurnalistų atvejus.

„Meluočiau jei sakyčiau, kad galime atverti naujus (derybų) skyrius“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje Turkijos stojimo į ES procesą.

Per šią R. T. Erdogano kelionę Ankara vylėsi atšildyti atvėsusius santykius su Europa, bet derybas temdo susirūpinimas dėl susidorojimų su įtariamais priešininkais Turkijoje po nepavykusio perversmo ir žurnalistų areštų.

Ir E. Macronas, ir R. T. Erdoganas neslėpė savo pesimizmo dėl Turkijos ilgalaikio siekio tapti ES nare

„Mes labai atvirai pasikalbėjome šia tema“, – žurnalistams sakė E. Macronas, pasak kurio, abi pusės turėtų atsisakyti veidmainystės ir pradėti įprastą judėjimo pirmyn procesą.

„Tikiuosi mes galėsime imtis taikaus dialogo, kuris mums leis puoselėti, mano nuomone, būtinus santykius, tiek mums patiems tiek visam regionui“, – pridūrė E. Macronas.

R. T. Erdoganas, savo ruožtu, pažymėjo, kad laukimas ES narystės „alina“ turkus.

„Tai smarkiai alina mus ir smarkiai alina mūsų tautą. Galbūt tai privers mus priimti sprendimą“, – pasakė jis, nepaaiškindamas, koks tas sprendimas galėtų būti.

„Turkija ES prieškambaryje laukia jau 54 metus. Kai klausiama – kodėl, ES negali iš esmės pateikti priežasčių“, – pažymėjo R. T. Erdoganas.

Erdogano sutikimas Paryžiuje

Į susitikimą su Prancūzijos prezidentu E. Macronu atvykusį Turkijos lyderį R. T. Erdoganą Paryžiuje pasitiko demonstrantai, protestuojantys dėl spaudos laisvės suvaržymų ir blogėjančios žmogaus teisių padėties Turkijoje.

Šis R. T. Erdohano apsilankymas Prancūzijoje yra pirmas po nepavykusio Turkijos dalies opozicijos rengto 2016 metų liepos perversmo, į kurį vyriausybė atsakė susidorojimu su įtariamais savo priešininkais. Turkijoje per tuos valymus buvo suimta maždaug 50 tūkst. žmonių, dar maždaug 110 tūkst. neteko darbo valstybiniame sektoriuje.

Prie Turkijos ambasados maždaug 30 aktyvistų iš organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) laikė įkalintų žurnalistų nuotraukas. Daugiau nei dešimt demonstrantų, daugiausiai kurdų, vėliau pabandė patekti į Eliziejaus rūmus, tačiau policijos pareigūnai juos išstūmė į gatvę.

Kaip nurodo žiniasklaidos laisvės tinklalapis P24, Turkijoje už grotų laikoma 170 žurnalistų, dauguma jų suimta pagal šalyje nuo 2016 metų liepos galiojančią nepaprastąją padėtį.

Turkija šiuo metu yra 155-oje vietoje iš 180 pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, sudarytą organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF).

Vienoje naujausių bylų Turkijos prokuratūra gruodį reikalavo įkalinimo iki gyvos galvos trims žurnalistikos veteranams, kaltinamiems ryšiais su JAV gyvenančiu musulmonų dvasininku Fethullah Gulenu, kuris, anot Ankaros, sumanė visą tą sąmokslą R. T. Erdoganui nuversti.

Tie žurnalistai kaltinti tuo, kad žinojo, jog pučas neneišvengiamas, ir dalyvavo siuntinėjant pasąmonę veikiančius pranešimus, kad jis įvyks.

Prancūzijos komunistai ir dar kelios kairiosios partijos kritikuoja R. T. Erdogano vizitą Prancūzijoje, kuris vyksta likus dienai iki trijų kurdų aktyvisčių nužudymo Paryžiuje penktųjų metinių paminėjimo.

„Prancūzijos teismai nustatė, kad šiame nusikaltime dalyvavo Turkijos slaptosios tarnybos“, – primenama Komunistų partijos pareiškime.