Emmanuelis Macronas narplioja opią migrantų problemą
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas an­tra­die­nį lan­kė­si šiau­ri­nia­me Ka­lė uos­te, ku­ris jau il­gą lai­ką tar­si mag­ne­tas trau­kia mig­ran­tus, sva­jo­jan­čius pa­tek­ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją.

E. Macronas kalbėjosi su Kalė esančiais migrantais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, vietos pareigūnais, gyventojais ir saugumo pajėgų nariais. Uostamiesčio merė Natacha Bouchart pirmadienį sakė BFM televizijai, kad žmonės jau yra nuo visko pavargę ir daug tikisi iš prezidento vizito.

2017-aisiais Prancūzija sulaukė rekordiškai daug prieglobsčio prašytojų – daugiau kaip 100 tūkstančių.

Vis dėlto ne visi šią kelionę vertino palankiai. Pavyzdžiui, dvi nevyriausybinės organizacijos atsisakė susitikti su šalies vadovu, nes protestavo prieš šiurkštų policininkų elgesį su migrantais. Labdaros organizacijos „L'Auberge des Migrants“ atstovo Francois Guennoco žodžiais, vienintelis geras prezidento vizito aspektas – galimybė viešinti esamą padėtį.

Atvykėlių rekordas

Pernai per rinkimus centristas žadėjo tęsti Prancūzijos atvirų sienų politiką, dėl kurios atvyko tūkstančiai žmonių.

Emmanuelis Macronas lankosi migrantų priėmimo centre / SIPA/Scanpix nuotrauka

2017-aisiais šalis sulaukė rekordiškai daug prieglobsčio prašytojų – daugiau kaip 100 tūkstančių. Tai 17 proc. daugiau negu prieš tai buvusiais metais. Prancūzijos nacionalinės pabėgėlių apsaugos tarnybos vadovas Pascalis Brice‘as nurodė, kad tiek daug prieglobsčio prašytojų nebuvo mažiausiai 40 metų, bet ramino, jog padėtis yra kontroliuojama.

Pagrindinė prieglobsčio prašytojų kilmės šalis yra Albanija. Ją Prancūzija laiko saugia šalimi, todėl patvirtinama tik 6,5 proc. prašymų. Afganistanas yra antra pagal populiarumą šalis – per praėjusius metus gauti 5987 jos piliečių prašymai, 83 proc. jų buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Taip pat labai padaugėjo atvykėlių iš Vakarų Afrikos šalių, ypač Dramblio Kaulo Kranto (3243) ir Kongo Demokratinės Respublikos (2941).

Sulaukė priekaištų

Atėjęs į valdžią E. Macronas gavo kritikos dėl vyriausybės vangios reakcijos į atvykėlius, miegančius Paryžiaus ir kitų miestų gatvėse. Pernai rugpjūtį sostinėje buvo išardyta migrantų stovykla, kurioje glaudėsi apie 2,7 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų buvo perkelti į laikinas prieglaudas, o likusieji pakriko mažomis grupelėmis po šiaurės rytų Paryžių. Organizacijos „Solidarithe“ narys tąkart sakė: „E. Macronas puikiai maskuoja problemas.“

Prezidentas ketina sutrumpinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką iki dviejų mėnesių, taip pat paspartinti išsiuntimą asmenų, kuriems statusas nesuteikiamas. Jis tai vadino „veiksmingumo“ ir „humaniškumo“ derinimu. Nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos ir kairiosios partijos dažnai kaltina E. Macroną valdant geležiniu kumščiu, apmautu aksomine pirštine.

E. Macrono planai griežtinti imigracijos įstatymą sulaukė priekaištų, esą vyriausybė planuoja masinį migrantų išsiuntimą iš šalies. Labdaros organizacija „Secours Catholique“ valdžios ketinimus vadino žingsniu atgal. Jos atstovas Laurentas Giovannoni teigė, kad naujasis teisės aktas (šiuo metu dar nėra patvirtintas) leis išvaryti bet kokį asmenį, jei jis nėra griežtai apibrėžtas kaip karo pabėgėlis.

Ardo stovyklas

2016 metais ankstesnės socialistų valdžios sprendimu buvo nugriauta savavališka migrantų stovykla, praminta džiunglėmis. Daugiau kaip 7 tūkst. jos gyventojų buvo perkelti į įvairias šalies prieglaudas. Tačiau uostamiesčio apylinkėse liko apie 400–700 migrantų. Šie žmonės mėgina slapta prasmukti per Lamanšą į Didžiąją Britaniją ir tiki, kad ten jų laukia puikus gyvenimas.

Kalė policija reguliariai išardo migrantų stovyklas, mat baiminasi naujų džiunglių. Nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ atstovai sakė, kad pareigūnai dažnai konfiskuoja miegmaišius, drabužius ir kitus daiktus, nes nori žmones įbauginti ir paskatinti išvykti iš uostamiesčio.

Gruodį vidaus reikalų ministras Gerard'as Collomb'as nurodė prieglaudose atlikti migrantų tapatybės patikrinimus. Tai padidino žmogaus teisių aktyvistų nuogąstavimus dėl bandymų susidoroti su prieglobsčio negavusiais asmenimis.

Spėjama, kad dabar Kalė uostamiesčio apylinkėse yra apie 400-700 migrantų / AFP/Scanpix nuotrauka

Vyriausybės atstovo Christophe‘o Castaner žodžiais, šiuo metu tik 4 proc. žmonių, kurių prašymas suteikti prieglobstį atmetamas, išsiunčiami iš šalies. „Tai nėra priimtina“, – sakė jis.

Spaudimas britams

Ketvirtadienį E. Macronas kartu su keliais ministrais keliaus į Pietų Angliją, kur vyks Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos viršūnių susitikimas. Prezidentas ketina pareikalauti, kad Didžioji Britanija padėtų sušvelninti migrantų naštą.

Sekmadienį dienraštyje „Le Parisien“ publikuotame interviu G. Collomb'as sakė, kad per būsimą susitikimą mėgins pakeisti 2003 metais sudarytą vadinamąjį Le Touquet susitarimą, leidžiantį britams pasienio patikrą atlikti Prancūzijos teritorijoje. Per rinkimų kampaniją E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija nebegali būti Didžiosios Britanijos sargybinė.

Paryžius pareikalaus iš Londono imtis konkrečių priemonių. Viena jų – priimti daugiau suaugusiųjų nelydimų nepilnamečių, kad šie galėtų pasiekti Didžiojoje Britanijoje gyvenančius giminaičius ar draugus. Be to, norima, kad britai labiau prisidėtų prie sienos apsaugos išlaidų.