Emmanuelis Macronas imasi nacionalinio eksperimento
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas iš­ban­dė įvai­riau­sias stra­te­gi­jas, kad nu­ra­min­tų jau de­vin­tą sa­vai­tę vyks­tan­čius „gel­to­nų­jų lie­me­nių“ pro­tes­tus, ta­čiau iki šiol jos bu­vo ne­sėk­min­gos. Da­bar ša­lies va­do­vas grie­bia­si šio to nau­jo – an­tra­die­nį Pra­ncū­zi­jo­je pra­si­dė­jo na­cio­na­li­nės kon­sul­ta­ci­jos, per ku­rias pra­ncū­zai kvie­čia­mi iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­skau­das in­ter­ne­tu ir mies­tų ro­tu­šė­se. Jos truks iki ko­vo 15 die­nos. Pre­zi­den­tas ti­ki­si, jog de­ba­tai leis pro­tes­tuo­to­jų „pyk­tį pa­vers­ti spren­di­mais“.

Prieš konsultacijas E. Macronas paskelbė 2300 žodžių atvirą laišką, kuriame bendrapiliečiams uždavė 20 klausimų ir pažadėjo išklausyti jų atsakymus. Prezidentas pareiškė, jog tikisi, kad apsikeitimas politinėmis idėjomis padės sukurti naują „socialinę sutartį“ su piliečiais.

Prancūzijos vadovo laiškas jo sąjungininkams pasirodė esąs drąsus demokratijos eksperimentas. Tačiau kritikams tai tebuvo tuščias, žodingas gestas. Neva nuo tautos atitolęs „karalius Macronas“ siekia išsaugoti reformas, kurios jam atrodo esminės.

Iki E. Macrono tik du kiti Prancūzijos prezidentai – Francois Mitterand'as ir Nicolas Sarkozy – yra parašę oficialius laiškus tautai. Abiem atvejais tai buvo rinkimų kampanijos pradžia, nes jais prezidentai paskelbė apie ketinimus siekti antros kadencijos. Tačiau E. Macrono laiškas pasirodė nepraėjus nė 2 metams, kai jis atėjo į valdžią.

Gina savo reformas

Laiške prezidentas tvirtino, kad neatšauks reformų, kuriomis siekia padaryti Prancūziją patrauklesnę investuotojams, bet dėl kitų dalykų diskusija yra atvira. „Nedraudžiami jokie klausimai, – rašė E. Macronas. – Dėl visko mes nesutarsime – tokia jau demokratijos esmė, tačiau parodysime, jog esame tauta, kuri nebijo kalbėtis, keistis nuomonėmis ir diskutuoti. Ir galbūt atrasime, kad galime sutarti daug dažniau, negu mums atrodo, nors ir laikomės skirtingų įsitikinimų.“

Pasak E. Macrono, inicijuojami debatai nėra „nei rinkimai, nei referendumas“ dėl jo vadovavimo.

Prezidento kritikams laiškas didelio įspūdžio nepadarė. „Tuo kreipimusi valstybės vadovas iš tiesų pasirodė kaip kandidatas, išskyrus tai, kad jo kadencija baigsis tik po trejų metų, – redakcijos skiltyje rašė kairuoliškas dienraštis „Liberation“. – Atkurti pokalbį su tauta nebus lengva. Tai, jei galime taip sakyti, iš prezidento pareikalaus tam tikro „supratimo apie pastangas“.“ Ši frazė yra nuoroda į praėjusią savaitę E. Macrono išsakytą pastabą, kad daug prancūzų nežino, ką reiškia sunkus darbas.

Debatuose bus koncentruojamasi į 4 temas: mokesčius, viešąsias paslaugas, klimato kaitą ir demokratiją.

Debatuose bus koncentruojamasi į 4 temas: mokesčius, viešąsias paslaugas, klimato kaitą ir demokratiją. Diskusijos truks 2 mėnesius. Dar po 4 savaičių, balandį, E. Macronas pateiks išvadas.

„Geltonosios liemenės“ nori atsakymų į jų reikalavimus. O štai žodingas laiškas, kuris bet kokius atsakymus nukelia vėlesniam laikui, – tviteryje teigė Žaliųjų partijos atstovė Esther Benbassa. – Žmonės klaus. Karalius Macronas nuspręs.“

Skaičiuojama, jog šeštadienį visoje Prancūzijoje protestavo apie 84 tūkst. „geltonųjų liemenių“, o savaitgalį prieš tai – 50 tūkstančių. Palyginkime: per pirmus protestus lapkritį į gatves išėjo 287 tūkst. asmenų.

E. Macronas dažnai kritikuojamas dėl to, kad nesupranta, jog mažas algas gaunantys darbininkai vos suduria galą su galu. Tačiau kai kurie investuotojai taip pat nusivylė Prancūzijos lyderiu, nes jis gruodį nusileido protestuotojams dėl degalų akcizo atšaukimo ir minimalaus darbo užmokesčio padidinimo. Visa tai šalies iždą patuštino 10 mlrd. eurų ir sugadino prezidento, kaip reformuotojo, reputaciją.

Piromanas ugniagesys

Švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer'as gyrė E. Macrono iniciatyvą kaip beprecedentį demokratinį eksperimentą. Kiti vyriausybės atstovai tvirtino, kad prezidentas pasiryžęs imtis rimtų pokyčių.

Tačiau daugelis „geltonųjų liemenių“ protestuotojų nacionalinius debatus vertina kaip pernelyg vėlai paskelbtą triuką. „Mes jam pastaruosius du mėnesius aiškiname, ko norime“, – laikraščiui „Financial Times“ tvirtino 73 metų Yvesas Kevasseuras, kuris balsavo už E. Macroną, bet šeštadienį prisidėjo prie Buržė vykusių protestų.

Protestuotojai kritiškai vertina tai, kad kai kurie klausimai nėra liečiami, tarp jų – itin nepopuliarus prezidento sprendimas 2017 metais panaikinti turto mokestį.

Konsultacijos taip pat jau patyrė pirmą smūgį. Praėjusią savaitę valstybės tarnautoja ir buvusi ministrė Chantal Jouanno turėjo atsisakyti debatų organizatorės pareigų, nes buvo sukritikuota dėl gaunamos algos dydžio, kuris siekia 14 666 eurus per mėnesį. Dar nėra paskelbta, kas ją pakeis.

„Pagrindinė problema, kad pats E. Macronas yra viso to centre ir kartu tas asmuo, kuris turi rasti sprendimus. Tai labai sudėtinga. Jis lyg piromanas ugniagesys“, – situaciją leidinyje „Financial Times“ komentavo KEDGE verso mokyklos politologė Virginie Martin.