Draugystės testas: Emmanuelis Macronas bandys perkalbėti Donaldą Trumpą
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas yra ga­vęs „Do­nal­do Trum­po už­kal­bė­to­jo“ pra­var­dę. O pir­ma­die­nį jis ta­po pir­muo­ju už­sie­nio ša­lies va­do­vu, at­vy­ku­siu į JAV vals­ty­bi­nio vi­zi­to nuo D. Trum­po iš­rin­ki­mo pre­zi­den­tu. E. Mac­ro­no vi­zi­tas – tai sa­vo­tiš­ka įvai­rių tarp­tau­ti­nių su­si­ta­ri­mų gel­bė­ji­mo mi­si­ja, per ku­rią jis ban­dys JAV pre­zi­den­tą per­kal­bė­ti įvai­riais už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais.

Manoma, kad Prancūzijos prezidentas su JAV vadovu aptars tolesnę politiką Sirijoje ir pabandys įtikinti D. Trumpą nepasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo. Dar praeitą savaitę E. Macronas teigė įtikinęs D. Trumpą palikti karius Sirijoje, tačiau tokį pareiškimą labai greitai paneigė Baltieji rūmai ir Prancūzijos prezidentui teko tikslinti savo žodžius.

Manoma, kad Prancūzijos prezidentas su JAV vadovu aptars tolesnę politiką Sirijoje ir bandys Donaldą Trumpą įtikinti nepasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo.

Eliziejaus rūmų pareigūnų teigimu, vizitu pirmiausia siekiama sutvirtinti tai, ką jie pavadinto „intensyvius, artimus, pasitikėjimu paremtus santykius“, kuriuos išryškino kasdieniai D. Trumpo ir E. Macrono pokalbiai telefonu, koordinuojant prieš kiek daugiau nei savaitę Sirijoje įvykdytus smūgius.

Vizitas truks tris dienas. Po privačios vakarienės pirmadienį vakare, antradienį įvyks dvišalis susitikimas. Vėliau abiejų valstybių prezidentai susitiks su D. Trumpo administracijos atstovais, o vakare įvyks valstybinė vakarienė. Trečiadienį E. Macronas padarys pareiškimą šalies Kongrese.

Keista draugystė?

E. Macrono siekis didinti savo įtaką Vašingtone, paremtas gana stebinančiais artimais santykiais su D. Trumpu, kuris, bent iš pirmo žvilgsnio, atrodytų visiška Prancūzijos vadovo priešingybe.

71 metų D. Trumpas yra antiglobalistas ir protekcionistas, kuris per Prancūzijos prezidento rinkimus daug palankiau žvelgė į E. Macrono oponentę, kraštutinės dešinės pažiūrų Marine Le Pen. O štai 40 metų E. Macronas tiki kosmopolitišku globalizmu ir aistringai palaiko Europos Sąjungos projektą.

Kaip rašo „The Guardian“, intelektualus Prancūzijos prezidentas įsitikinęs, jog valstybės vadovams yra būtina skaityti grožinę literatūrą ir filosofiją, nes kitaip jiems bus sunku susigaudyti, kas vyksta šalyje. Tuo tarpu, ne vienas JAV politikos komentatorius yra suabejojęs, ar D. Trumpas yra kada nors perskaitęs nors vieną knygą. Nepaisant to, pragmatiškai mąstantis E. Macronas, regis, sugebėjo su D. Trumpu užmegzti artimesnius santykius nei bet kuris kitas pasaulio lyderis.

„Kokia D. Trumpo užkalbėjimo paslaptis 2018-aisiais?“, – klausė Prancūzijos ambasadorius Vašingtone Gerardas Araudas, per šį mėnesį Vašingtonę tyrimų centro „Atlantic Council“ organizuotą renginį bandydamas apibūdinti E. Macrono ir D. Trumpo santykius. Jis pripažino, kad nors prezidentų charakteriai labai skirtingi, jie abu buvo „griovėjai“, kurių išrinkimas nustebino ir metė iššūkį jų valstybėse įsigalėjusiai tvarkai. Be to, abu vyrai yra brutaliai atviri. „Donaldas Trumpas niekada neslepia, ką galvoja. Emmanuelis Macronas yra lygiai toks pat, tad jie užmezgė dialogą“, – teigė diplomatas.

Tačiau G. Araudas išreiškė nepritarimą dėl JAV žiniasklaidoje dažnai prezidentų santykiams apibūdinti vartojamo žodžio „broliška romantika“ (anglišku žodžiu bromance apibūdinama artima, platoniška dviejų ar daugiau vyrų draugystė). „Ne, tai ne „broliška romantika“, – teigė diplomatas. – Paprasčiausiai abi pusės suinteresuotos rasti bendrą kalbą. Bet kuris Prancūzijos prezidentas nori palaikyti gerus santykius su JAV. Nieko čia naujo.“

Menki rezultatai

Nors Prancūzijos ir JAV vadovai dėl kai kurių dalykų kaip, pavyzdžiui, dėl kovos su terorizmu ir iš dalies dėl Sirijos, sutaria, daug daugiau klausimų jų nuomonės yra visiškai skirtingos. Tarp jų – D. Trumpo sprendimas, pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, požiūris į Irano branduolinį susitarimą ir ekonominį protekcionizmą.

Nepaisant to, E. Macrono ir D. Trumpo tarpusavio santykiai klesti, kai, atrodytų, JAV ryšiai su kitomis tradicinėmis partnerėmis silpnėja. Vokietijos pozicijos Vašingtone susilpnėjo dėl ilgai užtrukusio vyriausybės formavimo, kai Jungtinės Karalystės Theresai May, regis, nepavyko gauti dividendų iš tradiciškai „ypatingų“ Londono ir Vašingtono santykių.

„Aš E. Macroną pavadinčiau neorealistu, – „The Guardian“ dėstė Londone įsikūrusio tyrimų centro „International Institute for Strategic Studies“ tarybos pirmininkas Francois Heisbourgas. – E. Macronas supranta, kad gyvename trumpiškame pasaulyje, kuriame yra ne tik D. Trumpas, bet ir Rusijos Vladimiras Putinas, Turkijos Recepas Tayyipas Erdoganas, Egipto Abdelas Fatah el-Sisi, Kinijos Xi Jinpingas. Ir E. Macronas gana neblogai su tokio pobūdžio asmenimis atlieka „arklių užkalbėtojo“ vaidmenį. Jis yra vienintelis Europos vadovas, kuris palaiko draugiškus santykius su visais šiais asmenimis.“

Kita vertus, neaišku, kiek realiai E. Macronas gali D. Trumpui daryti įtaką ir pakeisti jo mąstymą. „Kartais sugebu jį įtikinti, kartais man tai nepavyksta“, – kiek anksčiau šiais metais sakė E. Macronas.

Tyrimų centro „Institut français des relations internationales“ JAV programai vadovaujanti Laurence Nardon teigė: „E. Macronas yra keletą kartų sakęs, jog norėjo pakeisti D. Trumpo nuomonę, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos, prekybos kliūčių, Irano branduolinio susitarimo. Bet kol kas, vertinat konkrečius rezultatus, tai tie pasiekimai riboti, išskyrus prekybos kliūčių klausimu, dėl kurio derybose vyksta progresas.“

Tačiau kitais klausimais D. Trumpo nepavyko perkalbėti. „Tad strategija neatsipirko. Bet to ir reikia tikėtis, nes D. Trumpas savo sprendimus tokiais klausimas kaip protekcionizmas, prieš aplinkosauga nukreipta politika ir Iranas, priima, vadovaudamasis vidaus politikos priežastimis, siekdamas pamaloninti savo elektoratą. Nepanašu, kad jis savo požiūrį pakeistų iki lapkričio vidurio kadencijos rinkimų“, – teigė ekspertė. Tačiau, pasak jos, „iš Prancūzijos perspektyvos, atrodė protinga pabandyti pakeisti Amerikos poziciją. Tai buvo galimybė, kurios Prancūzija negalėjo praleisti.“

Visai netrukus po Prancūzijos prezidento vizito, balandžio 27-ąją, Vašingtone apsilankys ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.