Donaldas Trumpas rado būdą didesniam sienos su Meksika finansavimui
JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas pla­nuo­ja pa­skelb­ti ne­pap­ras­tą­ją pa­dė­tį, kad ga­lė­tų fi­nan­suo­ti prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą sie­ną pa­sie­ny­je su Mek­si­ka, ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė Bal­tie­ji rū­mai, o toks jo spren­di­mas su­kė­lė ne­ri­mą ame­ri­kie­čių įsta­ty­mų lei­dė­jams prieš pat pri­imant tei­sės ak­tą, lei­sian­tį iš­veng­ti dar vie­no vy­riau­sy­bės už­da­ry­mo.

D. Trumpas pažadėjo pasirašyti biudžeto įstatymą, leisiantį veikti federalinėms įstaigoms bent iki rugsėjo 30-osios.

Tačiau tame teisės akte nenumatytas finansavimas JAV ir Meksikos pasienyje D. Trumpo pageidavimu turinčiai iškilti sienai, o paskelbęs nepaprastąją padėtį prezidentas galės surasti ir paimti kitoms reikmėms numatytų federalinių lėšų finansuoti tam statiniui.

Prezidentas tokį žingsnį žengia siekdamas „užtikrinti, kad sustabdysime nacionalinio saugumo ir humanitarinę krizę pasienyje“, nurodė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders prieš pat Senatui priimant biudžeto įstatymą.

Keliomis valandomis vėliau šį teisės aktą patvirtino ir Atstovų Rūmai, o D. Trumpas iki penktadienio vidurnakčio vietos (šeštadienio 7 val. Lietuvos) laiku turi jį pasirašyti, kad būtų išvengta jau antro šiemet vyriausybės uždarymo.

Pasirašius tą įstatymą būtų užbaigtas du mėnesius trukęs ginčas dėl vyriausybės finansavimo. Tačiau paskelbęs nepaprastąją padėtį D. Trumpas išprovokuos naują konfrontaciją ir sukels vieną rizikingiausių teisinių pavojų per savo kadenciją.

Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi, svarbi D. Trumpo priešininkė Vašingtone, sakė, kad Kongreso lyderiai „svarsto galimybes“, kaip atsakyti į tokį prezidento žingsnį.

„Paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį būtų neteisėtas aktas, šiurkštus piktnaudžiavimas prezidento valdžia ir desperatiškas bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, jog prezidentas Trumpas sulaužė savo esminį pažadą, kad už tą sieną sumokės Meksika“, – sakoma N. Pelosi ir Senato mažumos lyderio Chucko Schumero pranešime.

Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas sakė palaikantis prezidentą, tačiau keletas kitų respublikonų stovyklos atstovų išreiškė gilų susirūpinimą padėtimi.

„Esu susirūpinęs dėl precedento, kuris gali kilti paskelbus nepaprastąją padėtį siekiant iš naujo asignuoti lėšas“, – pranešime sakė veteranas respublikonų senatorius Chuckas Grassley.

Senatorė Susan Collins savo ruožtu sakė, kad prezidentas padarytų klaidą paskelbdamas tokią nepaprastąją padėtį, bei perspėjo, jog tai „pakenktų“ įstatymų leidėjų itin svarbiam lėšų skirstytojų vaidmeniui.

Dauguma įstatymų leidėjų sakė nė nenumanantys, iš kur D. Trumpas paims lėšų sienai. Demokratai savo ruožtu teigė, kad šis prezidento žingsnis leistų ateityje kitiems šalies vadovams skelbti nepaprastąją padėtį dėl įvairių klausimų, pradedant šaudynėmis ir baigiant klimato kaita ar opioidų krize.

Sprendimas gali būti apskųstas teisme

Kaip numato JAV įstatymai, prezidentas gali paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį nurodęs tam ypatingą priežastį.

Tai leidžia aktyvuoti šimtus kituose teisės aktuose numatytų specialiųjų Baltųjų rūmų įgaliojimų, tokių kaip karo padėties paskelbimas, pilietinių laisvių suspendavimas, kariuomenės išplėtimas, turto konfiskavimas ir prekybos, komunikacijų ir finansinių operacijų apribojimas.

D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad ieškos kitų federalinių šaltinių savo sienai finansuoti. Pastatyti sieną pietiniame JAV pasienyje buvo vienas iš pagrindinių jo 2016 metų kampanijos pažadų.

Vis dėlto manoma, kad prezidento sprendimas dėl nepaprastosios padėties bus apskųstas teisme.

Atstovų Rūmų teismų komiteto pirmininkas Jerry Nadleris išreiškė paramą bendrai Kongreso rezoliucijai „panaikinti“ D. Trumpo nepaprastosios padėties paskelbimą.

Tokiai rezoliucijai veikiausiai būtų pritarta demokratų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose, tačiau Senate tokia iniciatyva tikriausiai susidurtų su sunkumais, nes kai kurie respublikonai gali nenorėti prieštarauti prezidentui.

Net jei tokia rezoliucija ir būtų priimta, D. Trumpas galėtų ją vetuoti.

N. Pelosi irgi išreiškė nepasitenkinimą D. Trumpo planais skelbti nepaprastąją padėtį ir sakė, jog jis daro „apgaulingą manevrą, kad apeitų Kongresą“.

„Tai, kas vyksta pasienyje, nėra nepaprastoji padėtis“, – sakė ji, o tokią Atstovų Rūmų pirmininkės poziciją pakartojo ir keletas demokratų kongresmenų.

Biudžete, kurį išvakarėse patvirtino abeji Kongreso rūmai, numatytas tik 1,375 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) finansavimas pasienio tvorai ar sienai – gerokai mažiau nei D. Trumpo norimi 5,7 mlrd. dolerių (per 5 mlrd. eurų). Šis prezidento reikalavimas gruodį išprovokavo ilgiausią JAV istorijoje – 35 dienas trukusį – laikiną vyriausybės uždarymą.