Didysis septynetas imsis priemonių prieš Rusijos žalingą elgesį
Di­džio­jo sep­ty­ne­to (G-7) už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai sek­ma­die­nį de­mons­tra­vo vie­nin­gą bend­rą fron­tą prieš Ru­si­ją per sek­ma­die­nį To­ron­te vy­ku­sį šios iš­si­vys­čiu­sių ša­lių gru­pės už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trų su­si­ti­ki­mą.

Per šį renginį daug kalbėta apie pastangas priešintis Rusijos prezidento Vladimiro Putino Kremliaus „žalingai veiklai“, bet Vašingtono partneriai Europoje taip pat sakė tebesantys susirūpinę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali išardyti susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Be to, visos G-7 partnerės su nerimu laukia, kaip nenuspėjamas JAV lyderis elgsis per planuojamą susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, per kurį turėtų būti tariamasi dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo.

„G-7 vieningai nusistačiusi prieš Rusijos žalingą elgesį“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rangos JAV diplomatas. Jis pabrėžė, kad Maskva nesugebėjo sutrukdyti Sirijos režimo pajėgoms naudoti cheminius ginklus, ir priminė, kad Rusija kišosi į Vakarų valstybių rinkimus.

Po šių derybų baigiamasis bendras pareiškimas bus paskelbtas tik pirmadienį, bet kitų šalių pareigūnai patvirtino, kad ministrai susitarė dėl griežtos pozicijos prieš numanomus Rusijos nusikaltimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pirmadienį pradėsiantis virtinę susitikimų su D. Trumpu, duodamas interviu sakė, kad Vakarų šalys privalo priešintis V. Putino išpuoliams prieš Vakarų demokratiją, įskaitant „netikrų naujienų“ platinimą.

„Jis stiprus ir nuovokus. Tačiau nebūkite naivūs – jis užsibrėžęs kištis į mūsų demokratijas, – prieš išvykdamas į Vašingtoną E. Macronas sakė televizijai „Fox News“. – Štai kodėl manau, kad niekada neturėtume būti silpni prezidento Putino atžvilgiu. Kai esate silpni, jis tuo naudojasi.“

Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland, šio susitikimo šeimininkė, sukvietė kolegas iš kitų G-7 šalių, taip pat Europos Sąjungos diplomatijos vadovę per darbo pietus aptarti krizės Ukrainoje, kur Rusijos remiami separatistai tebekontroliuoja šalies rytinę dalį.

Vėliau ji sakė, kad Didžiojo septyneto narės „vėl patvirtino mūsų vienybę palaikant Ukrainą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kai visi gerbia valstybių suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

Irano klausimas

G-7 šalių sostinės nerimauja dėl Rusijos vaidmens remiant Sirijos lyderio Basharo al Assado režimą šalyje vykstančiame brutaliame pilietiniame kare. Nerimą kelia ir incidentas, kai Didžiojoje Britanijoje buvo apnuodytas iš buvęs dvigubas rusų agentas ir jo dukra.

Minėtas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad šį mėnesį surengtas bendras JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos smūgis Sirijos numanomiems cheminių ginklų programos objektams yra „ne vienkartinis įvykis, o dalis ilgalaikės sąjungininkų programos atkurti atgrasymą prieš cheminių ginklų naudojimą – ir tai apima karinių priemonių naudojimą, kai yra būtina“.

Nors Vakarų valstybės atrodė nusiteikusios vieningai priešintis Rusijos veiksmams, partneriai Europoje tebėra susirūpinę, kad D. Trumpas gali ateinantį mėnesį sužlugdyti 2015 metais pasiektą susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos.

D. Trumpas grasino pasitraukti iš šios sutarties, jeigu Europos sostinės nesutiks jos papildyti griežtesnėmis Irano raketų programos ir būsimų branduolinio kuro sodrinimo pajėgumų priežiūros priemonėmis.

Jo partneriai tvirtina, kad pasiekto susitarimo įgyvendinimas pagal Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) yra geriausias būdas užtikrinti, kad Teheranas nesiektų pasigaminti branduolinių ginklų.

„Vedėme derybas su europiečiais, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, lygintis valstybės sekretoriaus pareigas einantį Johną Sullivaną (Džoną Salivaną). – Padarėme didelę pažangą, bet dar nesame nuėję iki galo.“

Visą dieną trukusių derybų kuluaruose J. Sullivanas dar dalyvavo trumpame dvišaliame susitikime su Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Borisu Johnsonu.

Kai jiedu susėdo kalbėtis Toronto universiteto kanclerio biure, buvo nugirsta, kaip B. Johnsonas JAV diplomatijos vadovui pareiškė: „Vienas iš dalykų, dėl kurių dabar esam susirūpinę, yra JCPOA ir kur link jis juda.“

Be to, vienas prancūzų diplomatijos šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP: „Keli ministrai, vadovaujami Prancūzijos, išsakė stiprų kreipimąsi į Jungtines Valstijas... Esant dabartinei padėčiai, neturime išpilti JCPOA iš vonios kartu su vandeniu.“

Pasak jo, europiečiai linkę tartis dėl susitarimo priedų, nepanaikinančių JCPOA, taip pat griežtinti Irano raketų programos priežiūrą, bet „nesuteikti Iranui dingsties pasitraukti, nes tai gali sukelti pragaištingų padarinių“.

Derybos dėl Šiaurės Korėjos

Ministrai taip pat aptarė su Šiaurės Korėja susijusius klausimus.

Praeitą mėnesį įvyko bene keisčiausias per kelis pastaruosius dešimtmečius posūkis tarptautinėje politikoje: D. Trumpas priėmė Pchenjano autokrato kvietimą susitikti ir aptarti Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo galimybes.

G-7 narės, tarp jų – šios krizės priešakinėse linijose esanti Japonija, palaiko pastangas įtikinti Kim Jong Uną baigti savo pastangas plėtoti strateginių branduolinių raketų arsenalą, bet taip pat norėtų gauti daugiau detalių apie JAV poziciją.

Neabejotina, kad Kim Jong Unas pateiks Vakarų šalims plačių reikalavimų, tad sąjungininkai nori užsitikrinti, kad D. Trumpas nepadarytų per didelių nuolaidų, siekdamas sudaryti istorinį susitarimą.

Po derybų tarptautinės politikos klausimais ministrai pirmadienį tęs diskusijas dalyvaujant jų vidaus saugumo vadovams, o svarstomų temų sąrašas bus papildytas kovos su terorizmo ir kibernetinio saugumo reikalais.