Dešinysis sparnas perėmė Andalūziją
Is­pa­ni­jo­je pir­mą kar­tą po dik­ta­to­riaus Fran­cis­co Fran­co mir­ties 1975 me­tais ir su­grį­ži­mo prie de­mo­kra­ti­jos kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų par­ti­ja lai­mė­jo vie­tų re­gio­no par­la­men­te – ne­di­de­lė par­ti­ja „Vox“ An­da­lū­zi­jos par­la­men­te tu­rės 12 at­sto­vų.

Tokiu būdu dešiniojo sparno partijos gavo daugumą šiame pietiniame Ispanijos regione, kurį daugiau kaip tris dešimtmečius valdė socialistai. „Vox“, nepritarianti nelegaliai imigracijai ir Katalonijos nepriklausomybei, pranoko net optimistiškiausias prieš rinkimus skelbtas prognozes dėl galimų penkių vietų. „Vox“ lyderis Santiago Abascalis paskelbė, kad andalūziečiai pateko į istoriją ir nusikratė 36 metus trukusio socialistų valdymo.

Socialistų darbininkų partijos rezultatai yra blogiausi per jos istoriją – 33 vietos. Potenciali socialistų sąjungininkė kairiajame sparne „Adelante Andalusia“ („Pirmyn, Andalūzija“) gavo tik 17 vietų, tad kairieji prarado daugumą. Tuo metu konservatyvi Liaudies partija iškovojo 26 vietas, o liberali „Ciudadanos“ – 21 vietą. Tikimasi, kad Andalūziją valdys Liaudies partijos, „Vox“ ir centro dešiniųjų „Ciudadanos“ koalicija.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen per socialinį tinklą „Twitter“ nusiuntė „šiltus sveikinimus „Vox“ draugams“. Balsavimas Andalūzijoje buvo pirmas iš virtinės laukiančių išbandymų socialistų premjerui Pedro Sanchezui. Jis atėjo į valdžią birželį, parlamentui netikėtai balsavus už nepasitikėjimą ankstesne Mariano Rajoy konservatorių Liaudies partijos vyriausybe, įsivėlusia į korupcijos skandalus.

Socialistai Andalūziją valdė nuo 1982-ųjų. Tačiau balsavimas šioje provincijoje yra tik būsimų „superrinkimų metų“ pranašas: 2019-aisiais vyks savivaldybių, regionų bei Europos Parlamento rinkimai ir galbūt net pirmalaikiai visuotiniai rinkimai. Visų akys dabar nukryps į „Vox“, kuri gali bandyti pasinaudoti Andalūzija kaip tramplinu per kitų metų rinkimus. Jei ji laimėtų bent vieną vietą per kitus visuotinius rinkimus, tai būtų pirmas kartas nuo 1982-ųjų, kai kuri nors kraštutinių dešiniųjų partija patenka į Ispanijos parlamento žemuosius rūmus.

6,5 mln. žmonių galėjo balsuoti Andalūzijoje, daugiausia gyventojų turinčiame Ispanijos regione, taip pat ir viename skurdžiausių. Andalūzijoje didelis nedarbas, ji yra vartai, per kuriuos į Ispaniją atvyksta Viduržemio jūrą kertantys migrantai iš Afrikos.

„Vox“ prasiveržimas Ispanijoje yra naujausias nacionalistinės bangos Europoje pasireiškimas. Daugelis manė, kad Ispanija turi imunitetą kraštutiniams dešiniesiems dėl dar gyvų prisiminimų apie fašistinę diktatūrą. „Vox“ buvo menkinama kaip populistinė, antiimigracinė ir antiislamiška partija, bet pasiekus pastaruosius rezultatus jos lyderis S. Abascalis teigė, kad ji išreiškia tai, „ką mano milijonai ispanų“. Jis atmeta kraštutinių dešiniųjų etiketę sakydamas, jog partijos požiūris yra ne ekstremizmas, o padiktuotas „ekstremalios būtinybės“. „Vox“ siūlo „padaryti Ispaniją vėl didžią“, bet pasisako už narystę Europos Sąjungoje, ir tai ją skiria nuo daugelio populistinių dešiniųjų judėjimų Europoje.