Demokratiškiausios pasaulio šalys: Lietuva – tarp jų
Skan­di­na­vi­jos ša­lys 2017 me­tais do­mi­na­vo „The Eco­no­mist“ pa­skelb­ta­me pa­sau­li­nia­me De­mo­kra­ti­jos in­dek­se, užim­da­mos 4 vie­tas pir­ma­ja­me pen­ke­tu­ke. Nor­ve­gi­ja ri­kiuo­ja­si pir­ma, jai į nu­ga­rą kvė­puo­ja Is­lan­di­ja ir Šve­di­ja.

Naujoji Zelandija – vienintelė ne Skandinavijos šalis, esanti pirmajame penketuke. Nekeista – ši valstybė ilgai kūrė savo demokratijos istoriją, 1893 metais tapo pirmąja valstybe pasaulyje, leidusia moterims balsuoti.

Pagal žiniasklaidos laisvės reitingą, Lietuva buvo įvertinta 9 balais iš 10 ir gavo visiškai laisvos žiniasklaidos statusą.

Taip pat į pirmąjį dešimtuką patenka Danija, Airija, Kanada, Australija, Suomija ir Šveicarija.

Lietuva Demokratijos indekse yra 37 vietoje. Aukščiausiai vertinamas yra Lietuvos rinkiminis procesas ir pliuralizmas bei pilietinės laisvės. Tačiau balų mums pristigo politinio dalyvavimo ir politinės kultūros skiltyse, o ypač nuvilia žemas balas iš valdžios funkcionavimo skilties – vos 5,71 iš 10.

Beje, pagal žiniasklaidos laisvės reitingą, Lietuva buvo įvertinta 9 balais iš 10 ir gavo visiškai laisvos žiniasklaidos statusą.

Mūsų kaimynai latviai rikiuojasi 40-oje Demokratijos indekso vietoje ir turi labai panašius bruožus, tik šiek tiek atsilieka nuo mūsų pilietinių laisvių srityje.

Estai užima 30 vietą ir yra pastebimai aukščiau už mus dėl aukštesnio balo valdžios funkcionavimo skiltyje – 7,86 iš 10.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė Afrikoje esanti Gambija, kuriai pavyko pakilti iš autoritarinio režimo į hibridinį režimą. Pasibaigus prezidento Yahya Jammeho diktatorinei erai, pirmą kartą Gambijos šalies istorijoje įvyko perėjimas į demokratinę valdžią. Šalis Demokratijos indekse pakilo per daugybę vietų.

Nepaisant to, 2017 m. demokratijos indeksas verčia nusivilti, nes pasauliniame kontekste stebimas demokratijos mažėjimas.

Tiesą sakant, 2017 m. pasiektas didžiausias pasaulinės demokratijos smukimas nuo 2010 m. – 2011 m. finansinės krizės. Didžiausia įvardijama problema yra saviraiškos laisvės stoka.

Šis indeksas apžvelgia įvairius demokratijos kriterijus daugiau nei 165 valstybėse ir klasifikuoja jas į keturias grupes: pilna demokratija, demokratija su trūkumais, hibridinis režimas, autoritarinis režimas.

Beveik pusė pasaulio žmonių gyvena pakankamai demokratinėmis sąlygomis, tačiau tik 4,5 proc. gyvena pilnose demokratijose. 2015 m. šis skaičius buvo 8,9 proc. Toks smukimas įvyko dėl to, kad JAV iš pilnos demokratijos pavirto į demokratiją su trūkumais.

JAV statusas pasikeitė, nes smarkiai krito žmonių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis. Tiesa, šis kritimas prasidėjo dar prieš Donaldui Trumpui ateinant į valdžią. JAV šiame indekse rikiuojasi 21 vietoje. Tarp kitų Vakarų valstybių, kurios iš pilnos demokratijos tapo demokratijomis su trūkumais, yra ir Prancūzija bei Italija.

Maždaug trečdalis Žemės populiacijos gyvena autoritarinio režimo sąlygomis.

Maždaug trečdalis Žemės populiacijos gyvena autoritarinio režimo sąlygomis.

Kriterijai, kuriais nustatomas Demokratijos indeksas – rinkiminis procesas, pilietinės laisvės, valdžios funkcionavimas, politinis dalyvavimas ir politinė kultūra.