Dar vienas Donaldo Trumpo smūgis NATO
Pra­ėjus vos po­rai die­nų po kri­ti­kos aud­rą su­kė­lu­sio su­si­ti­ki­mo su Ru­si­jos ly­de­riu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas tre­čia­die­nį su­lau­kė nau­jų prie­kaiš­tų už tai, kad su­abe­jo­jo es­mi­niu NA­TO pri­nci­pu ir už­si­puo­lė Juo­dkal­ni­ją, ku­rios įsto­ji­mas į Al­jan­są pa­pik­ti­no Mask­vą.

D. Trumpas, duodamas interviu televizijai „Fox News“, atrodytų, suabejojo NATO sutarties 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos, kuriame sakoma, kad vienos narės užpuolimas yra laikomas viso Aljanso užpuolimu.

„Kodėl mano sūnus turėtų vykti į Juodkalniją ginti jos nuo užpuolimo?“ – paklausė laidos vedėjas Tuckeris Carlsonas. D. Trumpas jam atsakė: „Suprantu, ką sakote. Aš keliu tą patį klausimą.“

„Juodkalnija yra mažytė šalis, kur gyvena labai stiprūs žmonės... Tai labai agresyvūs žmonės. Jie gali pasidaryti agresyvūs ir – sveikinimai, jūs jau Trečiajame pasauliniame kare“, – sakė JAV prezidentas.

Buvusios Jugoslavijos respublika Juodkalnija, kurioje gyvena maždaug 630 tūkst. žmonių, į NATO įstojo pernai ir tapo 29-ąja Aljanso nare. Jos ginkluotąsias pajėgas sudaro tik maždaug 2 tūkst. kariškių.

Juodkalnijos premjeras Duško Markovičius aiškino, kad D. Trumpo komentaras buvo pasakytas „ne NATO egzistencijos, o NATO finansavimo kontekste“.

„Jis atsakė į klausimą teigdamas, jog Juodkalnijos žmonės yra drąsūs ir jis nenori, kad JAV piliečiai vyktų kovoti ir žūtų dėl kitų NATO valstybių narių“, – vėlai trečiadienį parlamentui Podgoricoje sakė D. Markovičius.

NATO sutarties 5-asis straipsnis kol kas buvo aktyvuotas tik vieną kartą – tai padarė Amerika po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų, kurias jos teritorijoje įvykdė „Al-Qaeda“.

Praėjus beveik 17 metų NATO pajėgos vis dar veikia Afganistane, į kurį JAV vadovaujama invazija buvo surengta siekiant nubausti šalį už saugaus prieglobsčio suteikimą šiai teroristinei organizacijai.

„D. Trumpas sėja tolesnes abejones, ar jo vadovaujamos JAV gintų mūsų sąjungininkes. Dar viena dovana Putinui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Nicholas Burnsas, po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų dirbęs JAV ambasadoriumi NATO.

Įtakingas respublikonų senatorius Johnas McCainas, kuris D. Trumpo pirmadienio susitikimą Helsinkyje su V. Putinu pavadino „tragiška klaida“, sakė, kad D. Trumpas daro tiksliai tai, ko nori Rusijos lyderis.

Tačiau Valstybės departamento atstovė Heather Nauert suskubo pareikšti, jog D. Trumpas nedviprasmiškai remia NATO kolektyvinę gynybą.

„Baigiantis viršūnių susitikimui paskelbtoje deklaracijoje aiškiai sakoma, kad bet kokia ataka prieš vieną sąjungininkę būtų laikoma ataka prieš visas“, – žurnalistams sakė H. Nauert.

Juodkalnijos santykiai su Rusija pastaraisiais metais pablogėjo dėl šios Balkanų valstybės siekio įstoti į NATO. Šalis taip pat viliasi įstoti į Europos Sąjungą ir tai irgi nepatinka V. Putinui, kuriam atrodo, kad Vakarai veržiasi į Rusijos įtakos zoną.

Maskva buvo kaltinama kišimųsi į Juodkalnijos rinkimus, o nesėkmingą 2016 metų bandymą įvykdyti šioje šalyje perversmą, kaip įtariama, suplanavo prorusiškos jėgos.

JAV įsikūrusio ne pelno strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations“ prezidentas Richardas Haassas D. Trumpo pastabas pavadino išskirtinėmis.

„Prezidentas ne tik išduoda Juodkalniją – jis paverčia JAV įsipareigojimą NATO sąlygišku ir aiškiai išreiškia savo diskomfortą dėl 5-ojo straipsnio bei kolektyvinio saugumo, Aljanso kertinio akmens“, – „Twitter“ rašė R. Haassas.

Kadangi Juodkalnijos armija itin maža, sunku pasakyti, ką D. Trumpas turėjo omenyje, kai pavadino Juodkalnijos žmones labai agresyviais.

D. Trumpas yra ne sykį užsipuolęs NATO, kaltino jos nares nepakankamai finansuojant savo ginkluotąsias pajėgas ir pernelyg kliaujantis Amerika.