Centristai ima svarbius miestus Lenkijoje
Per an­trą­jį vie­tos val­džios rin­ki­mų ra­tą Len­ki­jo­je bu­vo spren­džias­ma, kas taps 649 mies­tų, mies­te­lių ir sa­vi­val­dy­bių me­rais, kai nu­ga­lė­to­jai ne­paaiš­kė­jo po dviem sa­vai­tė­mis anks­čiau vy­ku­sio pir­mo­jo ra­to.

Konservatyvi valdančioji partija per antrąjį rinkimų ratą sekmadienį pralaimėjo kovą dėl merų postų Krokuvoje ir Gdanske, bet kol kas neaišku, kaip pakrypo balsavimas dėl šimtų kitų vietos valdžios postų.

Šie rinkimai vertinami kaip patikrinimas, kiek visuomenė palaiko valdančiuosius. 2015 metais į valdžią atėjusi partija „Teisė ir teisingumas“, pasisakanti už lenkiškąjį patriotizmą, tradicines katalikiškas vertybes ir socialinės gerovės programas, tebėra populiari tarp konservatyvių sluoksnių. Tačiau kritikai kaltina ją vedant šalį autoritarizmo link savo pastangomis kontroliuoti teisinę sistemą.

Per spalio 21-ąją vykusį pirmąjį rinkimų ratą „Teisė ir teisingumas“ sustiprino savo pozicijas regioninėse asamblėjose, bet pralaimėjo kovą dėl merų postų Varšuvoje, Poznanėje ir Lodzėje centristinei proeuropietiškai „Pilietinei koalicijai“, vadovaujamai „Piliečių platformos“. Per antrąjį ratą opozicija perėmė dar du svarbius Lenkijos miestus.

Baltijos jūros uostamiestyje Gdanske „Piliečių platformos“ meras Pawelas Adamowiczius perrinktas šeštai kadencijai. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausa prognozuoja, kad P. Adamowiczių palaikė beveik 65 proc. rinkėjų, o už jo varžovą „Teisės ir teisingumo“ kandidatą Kacperą Plazynskį balsavo daugiau kaip 35 procentai.

Krokuvoje kitas ilgai dirbantis meras – Jacekas Majchrowskis – atrėmė „Teisės ir teisingumo“ kandidatės Malgorzatos Wassermann iššūkį. J. Majchrowskis irgi surinko beveik 65 proc. balsų.

„Ipsos“ prognozės rodo, kad opozicijos kandidatui atiteks ir Kelcų miesto mero postas. Jį turėjo laimėti Bogdanas Wenta, vienas geriausių Lenkijos rankininkų ir buvęs nacionalinės rinktinės treneris.

Rezultatai atspindi didelį politinį susiskaldymą tarp Lenkijos miestų gyventojų, labiau palaikančių liberaliosios pakraipos opoziciją, ir kaimiškųjų vietovių, tvirtai remiančių valdančiuosius, nepaisant jų konfliktų su Europos Sąjunga (ES).

Šie vietos valdžios rinkimai yra įžanga prieš daugybę kitų svarbių rinkimų. Gegužę vyks Europos Parlamento rinkimai, 2019-ųjų rudenį – Lenkijos parlamento rinkimai, o 2020 metų pavasarį bus renkamas šalies prezidentas.

„Teisė ir teisingumas“ prieš dvi savaites gavo iš viso 34 proc. balsų per seimelių rinkimus, o „Pilietinė koalicija“ surinko beveik 28 proc. balsų. Šių asamblėjų vienas pagrindinių uždavinių – spręsti, kaip bus naudojamos ES paramos lėšos.

Jei valdančioji partija išlaikytų tokį patį palaikymą, koks jai buvo parodytas prieš dvi savaites, ji veikiausiai išliktų valdžioje per 2019 metų nacionalinius rinkimus, bet parlamente nebeturėtų vadinamosios superdaugumos, reikalingos Konstitucijos pataisoms priimti.