Čekijos premjeras: Briuselis vėl mėgina primesti savo idėjas
Če­ki­jos prem­je­ras mi­li­jar­die­rius And­re­jus Ba­bi­šas pir­ma­die­nį at­me­tė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos par­eng­tą dau­gia­mi­li­jar­di­nio Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to pro­jek­tą, par­eiš­kęs, kad jis yra „vi­siš­kai ne­priim­ti­nas“.

Vyriausybės vadovas taip pat pažėrė kritikos Briuselio nustatomiems lėšų panaudojimo prioritetams.

Europos Komisija numatė skirti lėšų darbo jėgos mokymui ir perkvalifikavimui, tačiau A. Babišas mano, kad daugiau pinigų turėtų būti skirta investicijoms.

„Briuselis vėl mėgina primesti savo idėjas, nors mums reikia nukreipti pinigus investicijoms“, – sakė chemijos, maisto ir žiniasklaidos magnatas, žurnalo „Forbes“ įvardijamas antru turtingiausiu žmogumi Čekijoje.

Europiniai pinigai „turėtų būti naudojami investicijoms, kad duotų apčiuopiamų rezultatų, o mes matytume, kur jie nukeliauja... ir kad šios lėšos nebūtų iššvaistytos profesinio mokymo kursams“, A. Babišo žodžius citavo Čekijos naujienų agentūra ČTK.

„Biudžeto projektas yra visiškai nepriimtinas“, – pažymėjo jis.

ES siūlo skirti daugiau pinigų Graikijai, Italijai ir kitoms su ekonomikos bei migrantų krizėmis susidūrusioms narėms. Tačiau 2021–2027 metų – tai yra, laikotarpio po „Brexit“ – biudžeto projekte numatyta mažiau lėšų skirti rytinėms Bendrijos šalims.

ES šaltiniai sakė, kad Lenkija bei Vengrija, palyginti su 2014–2020 metų biudžetu, turėtų gauti daugiau nei 20 proc. mažesnį finansavimą iš Sanglaudos fondo.

Lenkijos vyriausybė jau pareiškė, jog toks apkarpymas yra nepriimtinas. Panašią poziciją išsakė ir kitos rytinės Bendrijos narės, įskaitant Lietuvą.

ES pareigūnai neigia, kad apkarpymais norima nubausti rytines Bendrijos nares, tokias kaip Vengrija, Lenkija, ir Slovakija, už atsisakymą priimti migrantus.

Gegužę Europos Komisijos pristatytame 1,279 trln. eurų biudžeto projekte numatyta 7 proc. apkarpyti Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais Bendriją palikus Jungtinei Karalystei, ES neteks vienos didžiausių grynųjų mokėtojų į savo biudžetą.

Sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų.

Žemės ūkio finansavimą, kuriam su sanglaudos parama tenka didžiausia biudžeto dalis, numatyta apkarpyti 5 procentais.