Buvęs D. Trumpo kampanijos vadovas galimai bendravo su „WikiLeaks“ įkūrėju
JAV ly­de­rio Do­nal­do Trum­po bu­vęs rin­ki­mų kam­pa­ni­jos va­do­vas Pa­ulas Ma­na­for­tas slap­ta de­rė­jo­si su vy­riau­sy­bių pa­slap­tis vie­ši­nan­čio tink­la­la­pio „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­ju Ju­lia­nu As­san­gu. Su pa­sta­ruo­ju su­si­ti­ko maž­daug tuo me­tu, kai pri­si­jun­gė prie bu­si­mo pre­zi­den­to ko­man­dos, an­tra­die­nį pa­skel­bė bri­tų lai­kraš­tis „The Guar­dian“.

P. Manafortas 2013, 2015 metais ir vėliau, „apytiksliai 2016-ųjų kovą“, lankėsi Ekvadoro ambasadoje Londone, kur susitiko su J. Assangu. Pastarojo įsteigta organizacija kaltinama paviešinusi tūkstančius elektroninių laiškų, pavogtų iš iš D. Trumpo tuometės varžovės demokratės Hillary Clinton kampanijos serverių, cituodamas anoniminius šaltinius informavo leidinys.

„The Guardian“ taip pat rėmėsi vienu Ekvadoro žvalgybos agentūros SENAIN vidaus dokumentu, kuriame kaip vienas iš J. Assango svečių įvardijamas kaip „Paulas Manafordas“.

„WikiLeaks“ šio pranešimo nesureikšmino ir parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad organizacija „pasiruošusi su „The Guardian“ lažintis iš milijono dolerių ir savo redaktoriaus galvos, jog Manafortas nė karto nesimatė su Assangu“.

P. Manafortas vadovavo D. Trumpo rinkimų kampanijai nuo 2016-ųjų kovo iki tų pačių metų rugpjūčio. Iš pradžių jam buvo pavesta paruošti būsimą prezidentą gyvybiškai svarbiai kovai už teisę tapti Respublikonų partijos kandidatu.

Pasak „The Guardian“, neaišku, kodėl P. Manafortas susitiko su J. Assangu, nuo 2012 metų gyvenančiu Ekvadoro ambasadoje Londone. J. Assangas pasiprašė prieglobsčio šioje šalyje, norėdamas išvengti ekstradicijos į Švediją, kur jis buvo ieškomas nagrinėjant vėliau nutrauktą bylą dėl lytinio smurto.

Dabar 47-erių australas būgštauja, kad gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms už tai, kad 2010-aisiais „WikiLeaks“ paviešino didžiulį kiekį konfidencialių JAV kariuomenės ir diplomatinio susirašinėjimo dokumentų.

Liepą JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris, tiriantis galimą D. Trumpo rinkimų štabo ir Maskvos sąmokslą, 12-ai Rusijos žvalgybos pareigūnų pareiškė kaltinimus dėl ketinimo įsilaužti į JAV Demokratų partijos valdybos kompiuterius, pavogti šios organizacijos duomenų ir juos paskelbti, siekiant pakreipti rinkimus D. Trumpo naudai.

Viename iš kaltinimų punktų „1-ąja organizacija“ vadinamas „WikiLeaks“ apibūdinama kaip platforma, kuria rusai pasinaudojo pavogtiems laiškams paviešinti.

Anksčiau lapkritį JAV prokurorai netyčia atskleidė, kad nagrinėjant kitą bylą buvo parengti slapti kaltinimai J. Assangui.

Prokurorai pirmadienį teismui pateiktuose dokumentuose pažymėjo, kad P. Manafortas melavo tyrėjams, taip pažeisdamas rugsėjį sudarytą susitarimą.

Pagal šį susitarimą, P. Manafortas sutiko bendradarbiauti su R. Muellerio tyrėjų komanda, pripažinęs savo kaltę dėl finansinių pažeidimų, susijusių su jo darbu buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo prorusiškai partijai maždaug 2005–2014 metais, tai yra, anksčiau nei jis ėmėsi vadovauti D. Trumpo kampanijai.