Bulgarijos pirmininkavimą temdo juodas korupcijos debesis
Nuo sau­sio 1 die­nos pir­mi­nin­ka­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ta­ry­bai iš Es­ti­jos pe­rė­mu­si Bul­ga­ri­ja steng­sis bū­ti kuo ge­res­nė tar­pi­nin­kė blo­ko 28 na­rių gin­čuo­se dėl „Bre­xit“ ir mig­ra­ci­jos, ta­čiau ir pa­ti ga­li su­lauk­ti dau­giau dė­me­sio di­džiau­siam skau­du­liui, te­be­ka­muo­jan­čiam ša­lį ir po 10 me­tų na­rys­tės ES.

„Europa išlieka patraukliausiu visaverčiam gyvenimui pasaulio regionu. Migracija yra akivaizdus to įrodymas“, – pažymima Bulgarijos vyriausybės patvirtintoje pirmininkavimo ES Tarybai programoje. Joje Sofija paskelbė 4 prioritetus: Europos ir jos jaunimo ateitis, Balkanų valstybių narystė ES, saugumas ir stabilumas bei skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų plėtra.

Bulgarija siekia pastūmėti kaimyninių valstybių prisijungimą prie ES ir gerai pasirodyti kaip šimtų susitikimų bei renginių, kurie vyks ateinantį pusmetį, šeimininkė, taip pat išvengti priekaištų dėl savo pačios blogybių, tokių kaip kerojanti korupcija aukščiausiu lygiu, kėsinimasis į žodžio laisvę bei kiršinimą kurstančių kraštutinių dešiniųjų dalyvavimas koalicinėje vyriausybėje.

Bulgarijos pirmininkavimo šūkis „Stiprybė vienybėje“ paimtas iš šalies herbo. Išlaikyti vienybę yra vienas svarbiausių ES tikslų derybose su Jungtine Karalyste bei siekiant atremti įstatymų viršenybei ir demokratijai kylančias grėsmes tokiose narėse kaip Vengrija, Lenkija ir vis labiau Rumunija.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas

Neseniai lankydamasis Sofijoje ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier sakė, jog ES turės žengti keturis labai svarbius žingsnius dėl „Brexit“ – štai kodėl į pirmininkaujančią Bulgariją dedamos didelės viltys, kad bus išsaugota bendra Europos pozicija. Pirmiausia reikės nubrėžti derybų dėl pereinamojo laikotarpio apmatus, parengti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES sutarties projektą, suteikti mandatą Europos Komisijai derėtis su Londonu dėl pereinamojo laikotarpio ir pasiekti bendrą poziciją dėl būsimų ES ir Didžiosios Britanijos santykių.

„Galite mumis pasikliauti. Esame pasirengę padėti“, – Europos derybininkui atsakė Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zaharieva. Taigi pirmininkaudama Sofija labiau stengsis būti ne tiek lyderė, kiek gera tarpininkė. Be to, šalis tiesiogiai suinteresuota harmoningomis „Brexit“ derybomis, nes maždaug 100 tūkst. jos piliečių gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Kitaip nei Varšuva, Budapeštas ar stiprios Vakarų Europos sostinės, Sofija nesieks šiaušti plunksnų Briuselyje, todėl yra itin tinkama pirmininkė šiuo kebliu laikotarpiu.

Prieš dešimtmetį į ES įstojusi Bulgarija, turinti 7,4 mln. gyventojų, vis dar vadinama skurdžiausia nare, o Briuselis tebevykdo specialų šalies, kaip ir drauge įstojusios Rumunijos, stebėjimą pagal Bendradarbiavimo ir verifikavimo mechanizmą (CVM). Šis tik keleriems metams sumanytas mechanizmas padėjo Bulgarijai įveikti organizuotą nusikalstamumą, bet šalis stokoja įkarščio kovoti su korupcija, todėl Europos Komisija ir toliau kasmet skelbia savo ataskaitas apie korupciją Bulgarijoje.

Būtent korupcija trukdo Sofijai prisijungti prie Šengeno zonos, kurioje nėra vizų ir sienų. Jeigu Bulgarijos pirmininkavimas praeis be skandalų, tai gali padėti šaliai pagerinti savo įvaizdį ir priartėti prie Šengeno erdvės. Sofija siekia prisijungti ir prie euro zonos, nors, pasak žinovų, tam dar ilgai nebus pasirengusi.

Kita vertus, pirmininkaujanti Bulgarija sulauks daugiau dėmesio, ir tai gali būti rizikinga, nes šalies politikai nuolat įsivelia į kyšininkavimo skandalus. „Transparency International“ reitinge Bulgarija yra korumpuočiausia ES narė, bet dar nė vienas jos vyriausybės pareigūnas nebuvo pasiųstas į kalėjimą, nors valstybė persmelkta korupcijos.

Surinkti duomenys rodo, jog kas penktas suaugęs žmogus yra davęs kyšį arba jį gavęs, taigi kyšininkaujant dalyvauja 1,3 mln. gyventojų, o teismuose per visus 2015 metus išnagrinėtos tik 72 bylos.

Metams baigiantis Bulgarijos parlamentas galiausiai priėmė įstatymą, pagal kurį turės būti įsteigtas kovos su korupcija padalinys, nors kritikai jį pasmerkė kaip gerokai per silpną, neapgintą nuo politinių manipuliacijų ir nepajėgų pažaboti kyšininkavimo aukščiausiu lygiu arba apsaugoti liudytojų.

Nepaisant šių bėdų, Bulgarija yra gana stabili šalis, nesiginčijanti su kitomis narėmis dėl pabėgėlių kvotų kaip Vengrija ir neprašanti gelbėti nuo bankroto kaip Graikija. Bulgarijos gyventojai remia savo šalies narystę ES. Naujausia apklausa parodė, kad ES pasitiki 62 proc. bulgarų, o tai – 12 proc. daugiau, nei buvo prieš metus. 55 proc apklaustųjų tikisi sėkmingo savo šalies pirmininkavimo.

Laisvas žodis ir neapykanta

Bulgarjos centro dešiniųjų premjeras Boyko Borissovas atnešė stabilumą į finansus ir sustiprino šalies patikimumą. Reuters/Scanpix nuotrauka.

„Reporterių be sienų“ vertinimu, žodžio laisvė Bulgarijoje yra labiausiai suvaržyta visoje ES. Žiniasklaida ten korumpuota ir suaugusi su politikais bei oligarchais. Premjeras Boyko Borissovas kritikuojamas sudaręs koaliciją su kraštutinių dešiniųjų partijomis, pasivadinusiomis „Vieningais patriotais“.

Vienas šios sąjungos lyderių Valeri Simeonovas yra ir premjero pavaduotojas, nors buvo pripažintas kaltas kurstęs neapykantą Bulgarijos romų mažumai, kai savo kalboje parlamente pavadino šiuos žmones „laukinėmis beždžionėmis“, o romų moteris prilygino „valkataujantiems šunims“. Taigi neišvengiamai įvairiems ES susitikimams bei renginiams pirmininkaus ir pagarsėję ksenofobai, nacionalistai bei protekcionistai.

Į koalicinę vyriausybę įeinanti kraštutinė dešinė lygiai tokia pati priešiška ir pabėgėliams. Bulgarija labai norėtų, kad ES turėtų tvarią išorinių sienų saugumo ir pabėgėlių politiką, nes pati turi 260 kilometrų ilgio sieną su Turkija.

Bulgarijos pirmininkavimo ES ministrė Lilyana Pavlova nurodė ir kitus jos šaliai ypač svarbius tikslus. Vienas jų – garantuoti šviesią ateitį jaunimui. Šis siekis susijęs su „Brexit“ ir naujuoju ES biudžetu po 2020 metų, kuris sumažės Jungtinėi Karalystei palikus Bendriją.

Balkanų europeizacija

Bulgarija nori nutiesti tiltą tarp rytinės ir vakarinės Europos įvairiais klausimais, dėl kurių narės nesutaria, o pirmiausia – dėl vadinamojo migracijos paketo, ir tai padaryti iki Austrijai perimant pirmininkavimą nuo 2018 metų liepos 1 dienos, nes kaip tik Austrijos garsėja ypač griežta pozicija migrantų atžvilgiu.

Tarpininkavimo kompetencijų prireiks ir stumiant Vakarų Balkanų valstybes arčiau narystės ES. Gegužės 17 dieną jau suplanuotas ES viršūnių susitikimas dėl bloko plėtros ir integracijos. Bulgarija, viena didžiausių ES lėšų gavėja, remia didesnę integraciją tarp valstybių narių.

Pirmininkaudama Sofija labiau stengsis būti ne tiek lyderė, kiek gera tarpininkė.

Tačiau Bulgarijai pirmininkavimo klausimais patarinėjantis buvęs Europos Parlamento pirmininkas Hansas-Gertas Pötteringas gana skeptiškas Balkanų šalių galimybei greitai prisijungti prie ES. Jo manymu, šios šalys privalo suprasti, kad greitai narėmis netaps, jų laukia sunkus reformų kelias, kova su korupcija ir įstatymo valdžios stiprinimas. Mainais iš ES jos gali tikėtis lengvatų, tokių kaip mažesni tarptinklinio ryšio tarifai ir kiti su skaitmeninėmis technologijomis susiję klausimai.

Derybas su ES yra pradėjusi Juodkalnija ir Serbija, to siekia Albanija ir Makedonija. Beje, tai, kad Bulgarija perėmė pirmininkavimą, gal ir nėra labai geras pavyzdys šioms Balkanų valstybėms. Kaip jos gali jaustis motyvuotos pertvarkyti savo teisinę sistemą ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu, jei labai panašios problemos egzistuoja ir Bulgarijoje, kuri vis tiek yra ES narė?

Vis dėlto gegužę numatytas pirmasis per 15 metų ES ir Balkanų viršūnių susitikimas gali tapti postūmiu ir šioms valstybėms, ir pačiai ES, rodančiai vis mažesnį apetitą plėtrai. Ją premjeras B. Borissovas perspėjo: „Balkanų europeizacija būtina, kad neįvyktų Europos balkanizacija.“