Briuselį krečia lobistų karas dėl autorių teisių
Ži­niask­lai­dos or­ga­ni­za­ci­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mu­zi­kos gran­das Pa­ulas McCart­ney su­si­rė­mė su di­džio­sio­mis tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vė­mis bei in­ter­ne­to lais­vės ak­ty­vis­tais vie­na­me aš­triau­sių lo­bis­tų ka­rų per Briu­se­lio is­to­ri­ją.

Kova vyksta dėl prieštaringai vertinamų autorių teisių įstatymų, anot Europos Sąjungos (ES), turinčių pagaliau užtikrinti XXI amžiaus tikrovę atitinkančias normas ir garantuoti, kad muzikos, kino ir naujienų kūrėjams būtų sąžiningai atlyginama.

Briuselis pagal lobistinės veiklos aktyvumą pasaulyje, ko gero, nusileidžia tik Vašingtonui. Belgijos sostinėje ES politiką paveikti stengiasi visokios grupės, pradedant stambiuoju verslu ir profsąjungomis, baigiant ypatingųjų interesų organizacijomis.

Tačiau kova dėl Europos Komisijos siūlomos Autorių teisių direktyvos buvo itin nuožmi ir artėja prie kulminacijos, Europos Parlamentui ruošiantis rugsėjo 12-ąją antrąkart balsuoti šiuo klausimu. Nesutariama dėl dviejų planuojamo įstatymo dalių.

Direktyvos 13-asis straipsnis numato, kad interneto platformos, tokios kaip bendrovei „Google“ priklausantis „YouTube“, bus teisiškai įpareigotos užtikrinti, kad turinio kūrėjai nebūtų apvagiami skelbiant autorių teisių saugomą medžiagą.

Ginčus taip pat kursto 11-asis straipsnis, apibrėžiantis vadinamąsias gretutines teises. Jis numato, kad laikraščiai, žurnalai ir naujienų agentūros turėtų gauti atlyginimą, kai „Google“ arba kiti tinklalapiai pateikia nuorodas į jų kuriamą turinį.

Šio mūšio stovyklos yra aiškios. Vieną jų sudaro turinį kuriantys menininkai ir tradicinė žiniasklaida, desperatiškai siekiantys uždirbti pajamų atėjus laikams, kai internetu beveik viską galima gauti nemokamai.

Kritikai, įskaitant Silicio slėnio įmones, sako, kad siūlomi pokyčiai prilygs visuotinei cenzūrai, nukreiptai prieš platformas, ypač „YouTube“, tapusias kūrybingumo centrais. Tikėtina, kad naujoji direktyva užkirstų galimybę skelbti memus – interneto juokelius, kuriuose dažnai naudojama tik kokia nors trumpa kūrinio ištrauka arba nuotrauka. Tuo metu pasiūlymas dėl gretutinių teisių buvo kritikuojamas kaip „nuorodų mokestis“, smarkiai suvaržysiantis diskusijas internetu.

Technologijų milžinės liepą laimėjo pirmąjį raundą, kai 750 Europos Parlamento narių per pirmąjį balsavimą direktyvą atmetė. Socialistė europarlamentarė Virginie Roziere skundėsi per tris savaites prieš šį balsavimą sulaukusi daugiau kaip 40 tūkst. prieš direktyvos projektą pasisakančių elektroninių laiškų.

„Tai vienintelis būdas paveikti Europos Parlamento narius. Ką turėtume daryti? Pasiųsti jiems žinutę ant priklijuojamo lapelio“, – aiškino grupės „Copyright for Creativity“ (C4C) koordinatorė Caroline de Cock.

Artėjant rugsėjį vyksiančiam balsavimui lobistų kampanija dar labiau suaktyvėjo. Grupė C4C pirmadienį pradėjo siųsti elektroninius laiškus europarlamentarams, o Europos laikraščiai ruošiasi paskelbti AFP veterano reporterio Sammy Ketzo laišką, pasirašytą dešimčių europiečių žurnalistų.

Buvęs grupės „The Beatles“ narys P. McCartney savo laiške Europos Parlamento nariams kaltino kai kurias interneto platformas atsisakant atlyginti autoriams už jų darbą, „nors jos juo naudojasi savo pelnui gauti“.