Britų sąjungininkės rodo solidarumą, Rusija niršta
Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės są­jun­gi­nin­kės de­mons­tra­vo so­li­da­ru­mą, kai prem­je­rė The­re­sa May tre­čia­die­nį pa­skel­bė apie 23 Ru­si­jos dip­lo­ma­tų iš­siun­ti­mą iš ša­lies kaip at­sa­ką į bu­vu­sio ru­sų šni­po Ser­ge­jaus Skri­pa­lio ir jo du­kros ap­nuo­di­ji­mą ko­vi­ne che­mi­ne me­džia­ga. Kal­tę dėl iš­puo­lio ne­igian­ti Ru­si­ja ket­vir­ta­die­nį pa­ža­dė­jo, kad Lon­do­nui ne­rei­kės il­gai lauk­ti at­sa­ko­mų­jų prie­mo­nių.

Vėlyvą kovo 14 popietę Baltieji rūmai išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog „Jungtinės Valstijos palaiko savo artimiausią sąjungininkę ir sutinka su Jungtinės Karalystės vertinimu, kad Rusija atsakinga už išpuolį“, kuris įvykdytas Anglijos pietiniame Solsberio mieste.

Pagal Baltųjų rūmų pranešimą, diplomatų išsiuntimas yra „teisingas atsakas“ į Rusijos veiksmus, kurie „atitinka jau įprastą elgesio modelį, pagal kurį Rusija nepaiso tarptautinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos, pažeidžia šalių visame pasaulyje suverenumą ir saugumą ir siekia pakirsti bei diskredituoti Vakarų demokratines institucijas ir procesus.“

Baltųjų rūmų administracija pareiškė, jog „dirba drauge“ su sąjungininkėmis, kad „užtikrintų, jog tokio pobūdžio pasibjaurėtina ataka daugiau niekada nebepasikartotų“.

Th. May apie diplomatų išsiuntimą paskelbė trečiadienį, kai Maskva atsisakė paaiškinti, kaip Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paraližuojanti medžiaga „Novičiok“ („Naujokas“), kuria buvo apnuodytas buvęs šnipas ir jo dukra, galėjo būti panaudota Jungtinėje Karalystėje. S. Skripalis su dukra buvo rasti be sąmonės ant suoliuko šalia vieno prekybos centro Solsberyje kovo 4 dieną. Nukentėjusieji tebėra ligoninėje, jų būklė kritinė.

Neteks ilgai laukti

Kremlius ketvirtadienį „absoliučiai neatsakingomis“ pavadino Jungtinės Karalystės baudžiamąsias priemones ir pareiškė, kad Maskvos atsako Londonui neteks ilgai laukti.

„Atsakomųjų žingsnių ilgai laukti nereikės. Šiuos pasiūlymus suformuluos Užsienio reikalų ministerija ir kitos žinybos, bet galutinį sprendimą priims Rusijos Federacijos prezidentas“, – sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pakartojo Maskvos poziciją, kad Jungtinės Karalystės kaltinimai yra nepagrįsti ir kad S. Skripalio užpuolimas turi „visus provokacijos požymius“.

Pasak D. peskovo, Londonas tokiu būdu „pažeidė tarptautinę teisę“. „Šis Jungtinės Karalystės pažeidimas akivaizdus, todėl mes, žinoma, sunerimę dėl susidariusios padėties, bet kantriai kalbėsime ir nuosekliai aiškinsime savo poziciją: Rusija niekaip nesusijusi su incidentu, įvykusiu su S. Skripaliu Solsberyje“, – pridūrė D. Peskovas.

Ketvirtadienį Rusijos žiniasklaidoje buvo cituojamas užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris teigė, jog Maskva taip pat išsiųs Jungtinės Karalystės diplomatus.

Linas LInkevičius: „Po pokalbio su Borisu Johnsonu man susidarė įspūdis, kad vis dėlto britai supranta, jog reagavimas po Aleksandro Litvinenko buvo per švelnus, per menkas. Manau, kad šį kartą jis tikrai bus tvirtesnis.“

Sąjungininkės smerkia Rusiją

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas teigė, jog ataka buvo Rusijos būdas „savo žmonėms parodyti, kas nutinka tiems, kurie stoja prieš mūsų režimą“.

Pasak užsienio reikalų sekretoriaus, Rusijos „pasipūtęs, sarkastiškas“ atsakas rodo jų kaltę. B. Johnsono teigimu, Maskva norėjo kartu ir paneigti kaltę, ir pasimėgauti išpuoliu. Jis pridūrė, jog nervus paraližuojanti medžiaga buvo pasirinkta tam, kad parodytų, jog už atakos slypi Rusija.

B. Johnsono teigimu, cheminio ginklo mėginys bus išsiųstas į Cheminio ginklo draudimo organizaciją – nepriklausomą tarptautinę instituciją, kurios tikslas cheminių ginklų naikinimas, kad ji atliktų analizę.

Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas ketvirtadienį taip pat džiaugėsi valstybių visame pasaulyje parodyta parama. Trečiadienį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atstovas įspėjo Jungtinę Karalystę nesivelti į „fantazijų politiką“. Tačiau kitą dieną, pakalbėjęs telefonu su Th. May, E. Macronas pakeitė savo požiūrį, pareikšdamas, kad Prancūzija sutinka su Jungtinės Karalystės išvada, jog „nėra jokio kito galimo paaiškinimo“ nei Rusijos įsitraukimas į apnuodijimo operaciją, ir reiškia „visišką solidaruma su savo sąjungininke“.

O ketvirtadienio popietę Prancūzija, Vokietija, JAV ir Jungtinė Karalystė išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigė, jog kad „nėra jokio įtikinamo alternatyvaus paaiškinimo“, ir kad Rusija veikiausiai yra atsakinga už kovo 4-osios ataką.

Pareiškime buvo pasmerkta „pirmoji nervus paraližuojančios medžiagos ataka Europoje po Antrojo pasaulinio karo“. Jame taip pat teigiama, kad „tai yra ataka prieš Jungtinės Karalystės suverenumą“ bei „tarptautinės teisės pažeidimas“, kuris „kelia pavojų mūsų visų saugumui.“

Ketvirtadienį Prancūzija, Vokietija, JAV ir Jungtinė Karalystė išplatino bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė "pirmąją nervus paraližuojančios medžiagos ataką Europoje po Antrojo pasaulinio karo"AFP/Scanpix nuotrauka

Pareiškimą pasirašiusios šalys paragino Rusiją „atsakyti į visus su ataka susijusius klausimus“ ir atskleisti visą turimą informaciją apie per išpuolį panaudotą nervus paraližuojančią medžiagą.

Diplomatų išsiuntimas – tik pradžia

Šiuo metu Londone viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Jungtinės Karalystės sprendimas išsiųsti diplomatus – tik pirminė reakcija. „Manau, kad bus imtasi ir daugiau veiksmų. Juo labiau, kad trečiadienį parlamente premjerė kalbėjo ne apie baigtinius rezultatus ar priemones, bet apie tas kryptis, kuriomis Didžiosios Britanijos vyriausybė dirbs. Ir vienas iš akcentų buvo nukreiptas į galbūt nusikaltusius ar prieglobstį Londone radusius asmenis, kurie turi nekilnojamo turto, sąskaitų. Galima tikėtis, kad bus labai atidžiai su jais dirbama ir gali būti pasekmių šiuo požiūriu.“

Pasidomėjus, ar atsakas bus kitoks nei po buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo 2006 m., kai taip pat Jungtinė Karalystė iš šalies išskuntė Rusijos diplomatus, ministras atsakė: „Po pokalbio su Borisu Johnsonu man susidarė įspūdis, kad vis dėlto britai supranta, jog reagavimas po A. Litvinenko buvo per švelnus, per menkas. Manau, kad šį kartą jis tikrai bus tvirtesnis.“

Pasak ministro, per susitikimą su Borisu Johnsonu buvo kalbama, kad spaudimas Rusijai turi būti ne tik iš Jungtinės Karalystės. „Mes turime labai rimtai visa tai aptarti ir NATO ir Europos Sąjungos kontekstuose.“ Jis paminėjo, jog ketvirtadienį Th. May patarėjas užsienio politikos klausimais Markas Sedwillas lankėsi NATO būstinėje ir aptarė, ko galėtų imtis NATO kaip organizacija. „O pirmadienį vyks Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų posėdis. Darbotvarkėje šio klausimo nebuvo, bet nė kiek neabejoju, kad mes taip pat kalbėsime, kaip turėtų reaguoti Europos Sąjunga kaip organizacija.“

Paklaustas, ar galima tikėtis kokių nors papildomų ES sankcijų Rusijai, ministras teigė Boriso Johnsono paprašęs, kad jis aiškiai suformuluotų, kokių solidarumo priemonių Jungtinė Karalystė pageidautų. Kadangi, pasak L. Linkevičiaus, į darbotvarkę šis klausimas nebuvo įtrauktas, sunku tikėtis, jog pirmadienį bus priimti konkretūs sprendimai. Kita vertus, jo teigimu, „mes turime reaguoti kaip organizacija į visa tai, kas įvyko, nes tai yra ne tik Jungtinės Karalystės problema, o iššūkis iš tikrųjų visai tarptautinei bendruomenei.“