Britų atsakas gali nustebinti Maskvą
Šian­dien vi­dur­nak­tį bai­gė­si Ang­li­jos prem­je­rės pa­skir­tas ul­ti­ma­tu­mas Ru­si­jai dėl bu­vu­sio šni­po nu­nuo­di­ji­mo. Skel­bia­ma, jog šian­dien na­cio­na­li­nė Sau­gu­mo Ta­ry­ba Lon­do­ne tu­rės nu­spręs­ti, kaip to­liau elg­tis Ru­si­jos at­žvil­giu.

Jau praėjo daugiau nei savaitė, kai buvęs Rusijos šnipas ir jo dukra buvo rasti susmukę ant suolelio Solsberyje, pietvakarių Anglijoje, tačiau taip ir lieka neatsakyta į daugelį klausimų – kas ir kodėl bandė nunuodyti 66 metų Sergejų Skripalį ir jo 33 metų dukrą Juliją. Viena aišku, kad prieš juos buvo panaudota Rusijoje pagaminta kovinė nervus paralyžiuojanti medžiaga. Jungtinės Karalystės ministrai dėl šios atakos Britanijos žemėje rengia naujas sankcijas Rusijai.

Iš pradžių Didžiosios Britanijos vyriausybė itin nenoriai kalbėjo apie galimas sankcijas Maskvai, tačiau per tyrimą surinkti įrodymai verčia ministrus raguoti griežčiau.

Premjerė Theresa May pareikalavo, kad Rusija pateiktų išsamų paaiškinimą dėl šios atakos ir norodė, kad jei „įtikinamo atsakymo“ nebus, Britanija padarys išvadą, jog įvyko „neteisėtas Rusijos valstybės jėgos panaudojimas prieš Jungtinę Karalystę“.

Kariniai pareigūnai su apsauginiais skafandrais dirbo Solsberyje.

Tai skamba pernelyg rimtai – beveik kaip karas. Todėl ministrams nėra kur dėtis – į Rusijos agresiją turės būi atsakyta.

Ko gali imtis Jungtinė Karalystė

Karingiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikę du vyriausybės nariai – užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ir gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas. Jie pasisako už finansines ir kitas sankcijas Maskvai.

Gali būti, kad su Kremliumi susiję asmenys, Londone įkūrę savo verslus ir maloniai leidžiantys laiką, praras tą nevaržomą laisvę, kuria džiaugėsi iki šiol. Bus įdomu pamatyti, ar tai palies Londone įsikūrusius žymius Rusijos oligarchus. Pavyzdžiui, „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius yra artimas Rusijos prezidentui. Londone gyvena ir dar vienas su Kremliumi susijęs oligarchas Olegas Deripaska. Jo valdoma bendrovė pernai tapo pirmąja po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos Rusijos kompanija, kurios akcijomis prekiaujama Londono biržoje.

Jei Maskva tikėjosi, kad Britanija po „Brexit“ dar labiau norės išlikti Rusijos verslo centru, gali labai nusivilti. Visai įmanoma, kad dabar vyriausybė imsis priemonių, panašių į JAV vadinamąjį Magnitskio sąrašą. Jei toks pats įstatymas bus priimtas Jungtinėje Karalystėje, jis uždraus už žmogaus teisių pažeidimus kaltinamiems aukštiems Rusijos pareigūnams atvykti į Jungtinę Karalystę, o jų turtas galės būti įšaldytas.

Taip pat skamba raginimai boikotuoti Rusijoje rengiamą Pasaulio futbolo čempionatą, kuris prasideda birželį. Jei prie boikoto prisijuns ir kitos šalys, tai bus skausmingas smūgis prezidento Vladimiro Putino prestižui. Tačiau, kaip visuomet sporto pasaulyje, stipri nuomonė, jog šitaip būtų nubausta ne tik Rusija, bet ir sportininkai.

Tai skamba pernelyg rimtai, beveik kaip karas, todėl ministrams nebėra kur dėtis – į Rusijos agresiją turės būti atsakyta.

Kitas klausimas, kiek šioje naujoje konfrontacijoje su V. Putinu Jungtinė Karalystė sulauks kitų valstybių palaikymo. Vykstant deryboms dėl „Brexit“, gauti Europos Sąjungos šalių paramą bus sunkiau. Kita vertus, Britanija nėra vienintelė Europoje, susidūrusi su agresyviais Rusijos valdžios veiksmais.

Susirūpinimą dėl atakos Solsberyje pareiškė NATO. Jos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė yra labai vertinama sąjungininkė, nervus paralyžiuojančių medžiagų panaudojimą jis pavadino šiurpiu ir visiškai nepriimtinu.

Griežti žodžiai atskriejo ir iš Vašingtono. Iki vakar dienos JAVvalstybės sekretoriumi buvęs Rexas Tillersonas pareiškė, kad už šį nusikaltimą atsakingi asmenys – tie, kas įvykdė nusikaltimą, ir tie, kas jį užsakė – turi sulaukti bausmės. Vašingtone, nors ne tiek Baltuosiuose rūmuose, girdėti daug balsų, raginančių griežtinti sankcijas Rusijai.Todėl labai galimas dalykas, kad V. Putinas sulauks kur kas tvirtesnio, gerai koordinuoto Vakarų atsako, nei galėjo tikėtis.

Rusijai – cirkas ir nesąmonės

Nuodų aptikta užeigoje "The MIll", kurioje lankėsi apnuodyta pora.

Ryškėjant naujoms detalėms apie išpuolį prieš buvusį Rusijos karinės žvalgybos GRU pulkininką, vis daugiau britų politikų keičia požiūrį į Rusiją. Opozicinė leiboristų partija uždraudė savo nariams dalyvauti Kremliaus įsteigtos ir išlaikomos RT televizijos, kuri anksčiau vadinosi „Russia Today“, laidose. Praėjusią savaitę britų parlamentarai – konservatoriai, leiboristai ir demokratai junionistai – visi pasirodė RT. Šis propagandinis Rusijos televizijos kanalas pradėjo veikti Jungtinėje Karalystėje 2014 metais. Nušviesdamas įvykius, susijusius su buvusiu dvigubu agentu S. Skripaliumi, RT juos vadino prieš Rusiją sukelta „isterija“.

Rusijos valdžia reaguoja lygiai taip pat. Premjerės Th. May žodžius, jog „labai tikėtina“, kad Rusija atsakinga už ataką nervus paralyžiuojančia medžiaga, Rusija pavadino „cirku“ iš naujausios „pasakų serijos“. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, jog tai dar viena provokacija, kuria grindžiama informacinė ir politinė kampanija prieš Rusiją.

Pasipiktinimą „antirusiška žiniasklaidos kampanija“ pareiškė ir Rusijos ambasada Londone, apkaltinusi Jungtinės Karalystės vyriausybę pavojingai žaidžiant su visuomenės nuomone bei įspėjusi nepolitizuoti tyrimo.

Tuo tarpu Rusijos valstybiniai televizijos kanalai kelias dienas visiškai tylėjo apie S. Skripaliaus atvejį, kol galiausiai pagrindinis Pirmasis kanalas į vakaro naujienų laidą įterpė perspėjimą visiems išdavikams, tokiems kaip S. Skipalis.

S. Skripalis suteikė duomenis britų žvalgybai apie daugelį Rusijos agentų. 2004 metais jis buvo areštuotas Maskvoje ir 2006-aisiais nuteistas kalėti 13 metų, bet po ketverių metų po apsikeitimo šnipais išvyko į Didžiąją Britaniją. 2010-aisiais jis įsikūrė ramiame Solsberyje. Atakos metu Julija Skripal buvo atvykusi jo aplankyti. Rusijos teismo pareigūnai tvirtino, kad už savo darbą Jungtinės Karalystės žvalgybai MI6 jis gavo 125 tūkstančius dolerių.

Dar daug kas neaišku

Tuo metu tyrimas Didžiojoje Britanijoje toliau intensyviai tęsiamas. Dirba ne tik policija, bet ir kariškai, į tyrimą įtrauktas kovos su terorizmu specialusis padalinys. Nustatyta, kad S. Skripalis ir jo dukra galėjo nešiojo nuodus po Solsberį visą kovo 4-osios popietę. Jų pėdsakai aptikti ne tik ant suolelio, kur jie prarado sąmonę, bet ir „The Mill“ užeigoje bei „Zizzi“ picų restorane, kur jie prieš tai lankėsi. Britanijos sveikatos pareigūnai perspėjo žmones, kurie irgi ten buvo, gerai išskalbti savo drabužius, nes gali būti pavojingo užkrato.

Sergejų Skripalį Maskvos karinis apygardos teismas pasiuntė už grotų už šnipinėjimą britų naudai.

Vis dėlto į svarbiausius klausimus dar neatsakyta. Neaišku, kur tiksliai cheminis ginklas buvo panaudotas prieš dvigubą agentą ir jo dukrą. Abu tebėra komos būklės, nors porą ant suolelio aptikęs detektyvas seržantas Nickas Bailey pradeda atsigauti. Pranešta, kad jo būklė sunki, bet jis jau gali kalbėti.

Spėliojama, kodėl nuodytojai pasirinko tokią specifinę ir nesunkiai aptinkamą medžiagą kaip „Novičok“. Kaip sakė R. Tillersonas, tai gerai žinoma medžiaga, bet nėra plačiai paplitusi, ją turi nedaugelis valstybių. Šiuos nuodus aštuntąjį dešimtmetį gamino Sovietų Sąjunga, kad apeitų cheminius ginklus draudžiančias konvencijas.

Ir galiausiai lieka neatsakytas svarbiausias klausimas – ar tai buvo Kremliaus užsakymas? O jei ne, tai ar Maskva kontroliuoja savo cheminius ginklus, kurie laisvai panaudojami prieš visuomenę užsienyje?

Verslas buvo svarbiau

Šis nuodijimo atvejis priminė kitą istoriją – Aleksandro Litvinenko nužudymą radioaktyviu popoliu 2006 metais Londone. Buvęs Rusijos šnipas išgėrė žaliosios arbatos Londono „Millennium“ viešbutyje ir netrukus mirė.

Dėl šios žmogžudystės Londonas apkaltino Maskvą, bet ši neišdavė dviejų pagrindinių įtariamųjų, kurie vienas yra verslininkas, o kitas – buvęs saugumo agentas, jau po šio skandalo išrinktas į Rusijos parlamentą. Tada Britanija išsiuntė iš šalies rusų diplomatus, sustabdė bendradarbiavimą saugumo srityje ir įšaldė įtariamųjų turtą.

Ekspertai vertina Londono atsaką į A. Litvinenkos nužudymą kaip itin silpną, todėl abejoja, ar ir dabar jis nebus kitoks. Britanija daugelį metų vengė griežtų sprendimų Rusijos atžvilgiu ir visuomet buvo atvira verslui su Rusija. Galų gale, A. Litvinenkos atvejis netgi galėjo įtikinti V. Putiną, kad Jungtinė Karalystė pernelyg suinteresuota Rusijos pinigais, kad sukeltų pavojų verslo ryšiams.

Telieka pamatyti, ar įvykiai Solsberyje tai pakeis.