Britai įsipareigojo papildomai finansuoti Kalė saugumą
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas prieš svar­bų ket­vir­ta­die­nio vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą par­ei­ka­la­vo iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dau­giau pi­ni­gų, ir ši pa­ža­dė­jo pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti 44,5 mln. sva­rų (50 mln. eu­rų) sau­gu­mo prie­mo­nėms ap­link Ka­lė uos­ta­mies­tį su­stip­rin­ti.

„Kalbama apie investavimą į Jungtinės Karalystės sieną ir jos saugumo didinimą“, – aiškino vyriausybės atstovė. Pinigai skiriami tvoroms, saugumo kameroms ir sekimo technologijoms Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė uoste bei kitose vietose palei Lamanšo sąsiaurį. Iš jų migrantai nuolat bando keltais ar traukiniais pasiekti Didžiosios Britanijos krantus.

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija šiuo metu vadovaujasi prieš 15 metų sudaryta Le Touquet sutartimi. Pagal ją numatyta bendra Prancūzijos ir Šengeno zonai nepriklausančios Didžiosios Britanijos uostų kontrolė, siekiant atgrasyti į šią šalį mėginančius atvykti nelegalius migrantus.

Kiek vėliau Didžioji Britanija įsipareigojo finansuoti kai kurias kontrolės ir saugumo operacijas Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė uoste, iš kurio Lamanšo sąsiauriu nesunkiai pasiekiamas pietinis Anglijos uostas Doveris.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas, ketvirtadienį vykęs pirmojo oficialaus vizito kitapus Lamanšo, su ministre pirmininke Theresa May susitiko Didžiosios Britanijos karo akademijoje Sandherste, netoli Londono. Vadovai pasirašė naują sutartį, kuria papildė 2003 metų Le Touquet susitarimą. Iki šiol Jungtinė Karalystė pagal abiejų šalių sutartį dėl sienos jau sumokėjo daugiau kaip 100 mln. svarų (113 mln. eurų).

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lyderiai taip pat aptarė bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje. Britų ministrė pirmininkė įsipareigojo nusiųsti į Malį Karališkųjų oro pajėgų (RAF) sraigtasparnių, dalyvauti svarbioje prancūzų kovos su terorizmu operacijoje. Kol dar nepasitraukė iš Europos Sąjungos, Londonas visaip bando stiprinti ryšius su kaimynėmis ir kitomis bloko šalimis.

Trijų RAF sraigtasparnių „Chinook“ dislokavimas, logistinė parama prancūzų kariams, bandantiems įveikti džihadistus Afrikos Sahelio regione, yra dalis karinių ir kovos su terorizmu pastangų, kurias šiame regione deda Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga. Mainais Prancūzija sutiko 2019 metais skirti karių britų vadovaujamai NATO kovos grupei Estijoje, kurioje pernai abu lyderiai drauge lankėsi.

Didžioji Britanija taip pat pažadėjo 50 mln. svarų (56,5 mln. eurų) papildomą pagalbą nuo epidemijų, gamtinių katastrofų ir konfliktų nukentėjusiems Malio, Nigerio, Čado, Šiaurės Kamerūno, Burkina Faso ir Mauritanijos gyventojams. Vyriausybė tikisi, jog šie pinigai padės aprūpinti 320 tūkst. žmonių maistu ir apsaugoti 255 tūkst. pabėgėlių.

Per susitikimą E. Macronas patvirtino, kad Prancūzija sutinka paskolinti Londonui garsųjį Bajė gobeleną, kuriame vaizduojama, kaip normanai 1066 metais užkariavo Angliją.

Ketvirtadienio derybos Sandhersto karo akademijoje – jau 35-asis Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos viršūnių susitikimas.