Britai bijo, kad ūkiuose nebus kam dirbti
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ūki­nin­kai šiuo me­tu yra vi­siš­kai pri­klau­so­mi nuo se­zo­ni­nių dar­buo­to­jų iš už­sie­nio. Kaip nu­ro­do Na­cio­na­li­nė ūki­nin­kų są­jun­ga, iš 60 tūkst. per­nai ūkiuo­se dir­bu­sių žmo­nių vos 1 proc. bu­vo bri­tai. Dau­gu­ma jų – at­vy­kė­liai iš Ry­tų Eu­ro­pos, ypač Bul­ga­ri­jos ir Ru­mu­ni­jos. Kai ku­riems darb­da­viams ne­ra­mu, mat dėl „Bre­xi­to“ pro­ce­so jau pra­re­tė­jo sam­di­nių gre­tos.

Kol Didžioji Britanija yra Europos Sąjungoje (ES), jos durys yra plačiai atvertos narių piliečiams. Sezoniniai žemės ūkio darbininkai paprastai atvyksta 4–5 mėnesiams, užsidirba ir žiemą grįžta namo. Tačiau laisvojo judėjimo erai einant į pabaigą ūkininkai ėmė panikuoti, mat nežino, kas kitąmet nuims derlių.

Ūkininkai darbo jėgos būtų pristigę, net jei šalis ir nesitrauktų iš ES. Ši problema dėl „Brexito“ tik paaštrėjo.

Uogų augintojų kooperatyvo „Berry Gardens“ vadovė Jacqui Green skundėsi, kad šiemet trūksta 30–40 proc. darbininkų. „Ganėtinai liūdna. Veikiausiai po „Brexito“ bus dar blogiau“, – sakė ji.

Ūkių savininkai daro viską, kad įtikintų darbuotojus iš Europos atvykti dirbti sezoninio darbo. Kai kurie vilioja geresniais atlyginimais ir sąlygomis: anglų kalbos pamokomis, net galimybe žaisti tenisą ar lankytis kino teatruose.

Britų – vienetai

Prieš referendumą dėl „Brexito“ daug kalbėta apie imigraciją. Pasitraukimo šalininkai skundėsi, kad darbuotojai, ypač iš ES valstybių narių, pavyzdžiui, Rumunijos ir Bulgarijos, vagia darbo vietas iš britų. Nepasitenkinimą stiprino ir gandai, kad prisidėjus Turkijai į šalį atvyks milijonai musulmonų. Ministrė pirmininkė Theresa May tikina, kad Didžioji Britanija, pasitraukusi iš ES, atgaus savo sienų kontrolę ir gerokai apribos imigraciją.

„Brexito“ kritikai teigia, kad Didžiajai Britanijai reikia darbuotojų iš užsienio – ne tik „šviesiausių protų“ finansų, technologijų ir medicinos sektoriuose, bet ir valytojų, virtuvės darbuotojų, pomidorų rinkėjų. Britai nėra linkę rinktis šias neprestižinėmis laikomas darbo vietas, tad ateityje jas gali užimti baltarusiai, nepaliečiai, filipiniečiai.

Įdarbinimo agentūra „Concordia“ aprūpina darbuotojais maždaug 200 šalies ūkių. Jos vadovė Stephanie Maurel pažymėjo, kad į bendrovę britai beveik nesikreipia. „Iš 10 tūkst. paraiškų buvo tik dvi“, – sakė ji. Moteris aiškino, kad britams neįtinka daugelis dalykų – ankstyvos darbo valandos, fizinis krūvis, sezoniškumas, gyvenimas vagonėlyje, palyginti nedidelis atlyginimas.

S. Maurel pasakojo, kad britai vis dėlto dirba tam tikrus darbus žemės ūkio sektoriuje – pavyzdžiui, logistikos vadovais ar biuro darbuotojais. Tačiau net ir šie geriau apmokami darbai šiandien dažniau tenka Rytų Europos gyventojams. Agentūros „Concordia“ vadovės teigimu, retas britas, nusprendęs padirbėti uogų ar daržovių ūkyje, ištveria ilgiau kaip savaitę.

Blogos asociacijos

Herefordšyre įsikūrusiame Snellų šeimos ūkyje uogas šią vasarą skina apie 300 žmonių. Tarp jų yra 4 britai studentai. Jie yra tikra egzotika tarp kitų samdinių! „Tai jau daug? Ar ne?“ – klausė Christine Snell, kuriai kartu su vyru Anthony priklauso apdovanojimų pelnęs ekologiškas ūkis. Moteris aiškino, kad tiesiog nepavyksta įdarbinti britų.

„Washington Post“ žurnalistų kalbintas britas studentas Maxas pasakojo, kad jo darbo diena ūkyje prasideda 5 valandą ir baigiasi vėlyvą popietę. Vaikino teigimu, su viršvalandžiais ir premijomis už greitą rūšiavimą per šešias savaites jis galėtų užsidirbti beveik 3000 svarų (apie 3500 eurų).

Atvykėlė iš Rytų Europos skina braškes viename pietryčių Anglijoje įsikūrusiame ūkyje.

Maxas pasakojo, kad blogiausia šio darbo dalis – nuobodulys atliekant tuos pačius veiksmus. Dėl to jis per ausines dažnai klauso muzikos. „Tai nėra blogas darbas vasarai“, – sakė studentas. Vis dėlto vaikinas supranta, kodėl tiek nedaug britų ryžtasi padirbėti ūkiuose.

„Daugelis jaunuolių niekada nemėgintų tokio pobūdžio darbo“, – sakė 24-erių Lewisas, kitas britas, dirbantis tame pačiame ūkyje. Kaip aiškino vaikinas, tai daugeliui dažnai asocijuojasi su atvykėliais iš Rytų Europos ir sunkiu darbu, kurį dirba vargšai.

Stebėtojai, tiesa, mano, kad šiandien britai yra per daug tingūs, kad dirbtų žemės ūkio darbus. Snellų ūkyje sutikta 50 metų Gabriela iš Rumunijos renka uogas jau gerą dešimtmetį. „Jei tai būtų taip sunku, argi čia grįžčiau?“ – klausė ji.

Sena problema

Didžiosios Britanijos konservatorių partijos narė Helen Whately kalbėjo, kad ūkininkai darbo jėgos būtų pristigę, net jei šalis ir nesitrauktų iš ES. Jos žodžiais, ši problema dėl „Brexito“ tik paaštrėjo.

Didžioji Britanija sezoniniams darbuotojams tapo ne tokia patraukli, nes susilpnėjo svaras ir sustiprėjo ksenofobija. Čia pasklido žinios apie britų išpuolius prieš imigrantus. Šie buvo ne tik įbauginti, bet ir pasijuto nelaukiami.

Tuo pat metu pagerėjo ir kai kurių Rytų Europos šalių ekonominė padėtis arba atsirado gerokai patrauklesnių alternatyvų kitose ES valstybėse. Kaip pažymima, rumunai ir bulgarai dabar dažniau dairosi į Vokietiją, Nyderlandus ir Belgiją, kur darbo sąlygos yra geresnės, o atlyginimai – didesni. „Jie neprivalo vykti užsidirbti į Didžiąją Britaniją. Sezoninių darbuotojų laukia visa ES“, – įspėjo H. Whately.

Konservatorė ragina kolegas sudaryti palankesnes sąlygas atvykti sezoniniams darbuotojams iš valstybių, nepriklausančių ES, tokių kaip Ukraina bei Bosnija ir Hercegovina. Londonas anksčiau buvo įvedęs laikinų vizų išdavimo tvarką, tačiau jos atsisakė, kai bulgarai ir rumunai gavo laisvą priėjimą prie darbo rinkos.

Snellų šeimos ūkyje dirbantis rumunas Adrianas mano, kad britams ateityje neišvengiamai reikės darbuotojų iš užsienio. Tačiau po „Brexito“ britams veikiausiai teks dažniau samdyti atvykėlius iš Afrikos ir Azijos, mat ES piliečiai rinksis kitas kryptis.

Žinoma, mąstoma ir apie robotus. Tačiau mechaniškai uogas, pavyzdžiui, braškes, surinkti kol kas yra sudėtinga. Kai kurie britų manymu, ūkiuose reikėtų įdarbinti neseniai į laisvę išėjusius kalinius.