BRICS 2018: tempą nustato Pietų Afrikos Respublika
Pa­sta­ruo­ju me­tu dė­me­sys BRICS, be­si­vys­tan­čių eko­no­mi­kų aso­cia­ci­jai, aki­vaiz­džiai su­ma­žė­jo. Šie­met blo­kui pir­mi­nin­kau­jan­ti Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka pa­si­ry­žu­si iš­lai­ky­ti ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą, mat jis nau­din­gas tiek po­li­ti­niu, tiek eko­no­mi­niu po­žiū­riu. Apie tai ra­šo por­ta­las „Deuts­che Wel­le“.

Dideli planai, mažai rezultatų – taip stebėtojai atsiliepia apie BRICS. Grupei priklauso Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika. 2006 metais atsiradęs valstybių susivienijimas siekė pasipriešinti Vakarų dominavimui pasaulio ekonomikoje ir turėjo daugybę ambicingų planų.

BRICS norėjo sukurti reitingų agentūrą, kuri atsvertų tariamai nesąžiningas amerikietiškas agentūras. Narės taip pat kalbėjo apie naują povandeninį ryšio kabelį, kuris apsaugotų nuo galimo JAV ir Europos šnipinėjimo. Plėtros bankas turėjo išlaisvinti besivystančias šalis iš Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pančių.

Dėl sunkumų sudarant susitarimus, taip pat ekonominės stagnacijos Pietų Afrikos Respublikoje, jau nekalbant apie recesiją Rusijoje ir Brazilijoje, BRICS populiarumo žvaigždė prigeso. Iš visų anksčiau minėtų iniciatyvų, regis, tik Plėtros bankas daro tam tikrą pažangą: praėjusiais metais Šanchajuje įsikūrusi institucija patvirtino projektų, kurių vertė siekia 1,5 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų).

41 proc. pasaulio gyventojų

Ar BRICS koncepcija tapo atgyvena? „Ne visai“, – tikina Pietų Afrikos saugumo studijų instituto ekspertas Jakkie Cilliersas. Jis mano, kad besivystančių ekonomikų asociacija bus aktyvi ir ateityje. Šis šalių blokas veikia tarsi atsvara Didžiojo septyneto (G7) įtakai.

2017 metais BRICS sukūrė beveik ketvirtadalį (23,6 proc.) pasaulio bendrojo vidaus produkto. Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, iki 2022-ųjų šis rodiklis turėtų padidėti iki 26,8 procentų. Be to, BRICS šalyse gyvena 41 proc. pasaulio žmonių. Vis dėlto šie skaičiai maskuoja tarp pačių narių esantį didžiulį atotrūkį. Pavyzdžiui, grupės ekonomikos rodikliams itin didelę įtaką daro Kinija.

Ekspertas J. Cilliersas aiškino, kodėl šalys vis dar nori tęsti bendradarbiavimą. „Daugelis jų labai priklauso nuo Kinijos, kuri yra svarbi prekybos partnerė. BRICS narės bando gauti naudos iš tų ypatingų santykių“, – sakė jis.

Lyderė turi problemų

2018 metais pagal rotacijos principą pirmininkavimą klubui perėmė Pietų Afrikos Respublika. Kai kurie stebėtojai ginčijasi dėl šios valstybės lyderystės Afrikos žemyne. Jei pažvelgtume į Nigerijos ir Egipto ekonominius rodiklius, šalys taip pat galėtų būti BRICS narėmis.

Tačiau valstybių ekonominė galia, kaip teigia J. Cilliersas, dar ne viskas – taip pat labai svarbi užsienio politikos kryptis ir vidaus situacija. „Nigerijos ekonomika gal ir stipresnė už Pietų Afrikos Respublikos, bet ji turi daugybę tiek užsienio, tiek vidaus politikos iššūkių. Tokia narė tikrai nesustiprintų asociacijos“, – pastebėjo ekspertas.

Šiuo metu neaišku, kas vadovaus būsimam BRICS šalių aukščiausio lygio susitikimui Johanesburge. Nors Pietų Afrikos Respublikos prezidento Jacobo Zumos kadencija oficialiai baigsis 2019 metais, vis labiau tikėtina, kad vadovui teks anksčiau atsisveikinti su postu.

Gruodžio viduryje Afrikos nacionalinio kongreso partijos pirmininko pareigas perėmė Cyrilas Ramaphosa. Prieš kelias savaites šalies konstitucinis teismas nusprendė, kad parlamentas turi pradėti prezidento apkaltos procesą. Įrodyta, kad J. Zuma neteisėtai naudojo viešąsias lėšas savo privačiam namui renovuoti.