Bosnijos musulmonų skerdikai nepatenkinti bausmėmis
Bu­vu­sio Bos­ni­jos ser­bų ly­de­rio Ra­do­va­no Ka­ra­dži­čiaus ad­vo­ka­tai pir­ma­die­nį įro­di­nė­jo, kad tei­sė­jai dėl vir­ti­nės tei­si­nių ir pro­ce­dū­ri­nių klai­dų tu­rė­tų pa­nai­kin­ti jo ap­kal­ti­na­muo­sius nuo­spren­džius ir 40 me­tų įka­li­ni­mo baus­mę už ser­bų žiau­rių nu­si­kal­ti­mų or­ga­ni­za­vi­mą Bos­ni­jos ka­ro me­tu, ir kad jis tu­rė­tų bū­ti tei­sia­mas iš nau­jo.

72 metų R. Karadžičius yra vienas aukščiausio rango lyderių, nuteistų Jungtinių Tautų tribunole buvusiai Jugoslavijai. 2016 metų kovą jis buvo pripažintas kaltu dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Kaltinimai susiję su jo dalyvavimu nusikaltimuose, įskaitant maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų išžudymą Srebrenicoje 1995 metais. Tai buvo didžiausios žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

R.Karadžičius taip pat buvo pripažintas esąs atsakingas už žmogžudystes, civilių puolimą ir terorizavimą per 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją, taip pat už JT taikdarių paėmimą įkaitais.

R. Karadžičius tvirtina esąs nekaltas.

Dabar vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) – teismas, įsteigtas nagrinėti jau uždarytų tarptautinių tribunolų bylas – svarsto ir R. Karadžičiaus, ir kaltintojų apeliacijas. Kaltintojai teigia, kad jis turėjo būti nuteistas pagal du kaltinimus genocidu ir gauti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Gynybos advokatai sakė, kad proceso teisėjai nesuteikė R. Karadžičiui teisės liudyti savo paties naudai taip, kaip jis norėjo – pateikiant savo įvykių versijos pasakojimą. Advokatė Kate Gibson (Keit Gibson) sakė, kad tokio leidimo nedavimas buvo „tokia fundamentinė, tokia akivaizdi“ procedūrinė klaida, „kad ji viena pagrindžia pakartotinį bylos nagrinėjimą“.

K. Gibson pridūrė, kad yra ir daug kitų priežasčių, dėl kurių R. Karadžičiaus teismas buvo neteisingas, įskaitant kaltintojų pažeidimus nepateikiant įrodymų buvusio Bosnijos serbų prezidento teisininkų komandai. R. Karadžičius ilgame rašytiniame dokumente paminėjo 50 priežasčių apeliacijai.

Apeliacijų svarstymas yra naujausias teisinis posūkis ilgoje R. Karadžičiaus kovoje už savo gerą vardą. Atskiroje byloje jo buvęs pajėgų vadas generolas Ratko Mladičius taip pat pateikė apeliaciją dėl savo 2017 metų apkaltinamųjų nuosprendžių ir įkalinimo iki gyvos galvos bausmės remiantis kone identiškais kaltinimais.

„Tai duoklė Radovano Karadžičiaus charakteriui, kad jis šiandien dar kartą stovi prieš jus pagarbus ir kupinas vilčių, – apeliacinei penkių teisėjų komisijai sakė advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas). – Jo begalinis optimizmas, jo meilė savo žmonėms, jo intelekto galia ir smalsumas, ... net jo puikus humoro jausmas pastaruosius 10 metų skatino jį toliau visomis išgalėmis kovoti už teisingumą.“

R. Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais, Serbijos sostinėje Belgrade. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius bei buvo užsiželdęs vešlią baltą barzdą.

Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje ir Hercegovinoje nutilo pabūklų gausmas, 72 metų R. Karadžičius tebelaikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios Bosnijos ir Hercegovinos dalyse.