Bosnija ir Hercegovina: be darbo ir vilties
Pro­ru­siš­kas Bos­ni­jos ser­bų ly­de­ris Mi­lo­ra­das Do­di­kas iš­rink­tas į Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos tri­na­rį pre­zi­diu­mą. Glau­džius ry­šius su Ru­si­ja pa­lai­kan­tis M. Do­di­kas ra­gi­na ser­bus at­sis­kir­ti nuo Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos, ku­rią va­di­na žlu­gu­sia vals­ty­be.

Pagrindinė Bosnijos musulmonų partija SDA paskelbė, kad jos kandidatas Šefikas Džaferovičius bus musulmonų atstovas. Kroatų rinkėjai sugrąžino į prezidiumą socialdemokratą Želko Komšičių. Per balsavimą sekmadienį rinkėjų aktyvumas siekė 53 procentus.

Apie savo oponentą Mladeną Ivaničių M. Dodikas pareiškė, kad rinkėjai jį „nubaudė“ už „vergišką politiką Vakarų atžvilgiu“.

Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumą – valstybės vadovo funkcijas vykdančią kolektyvinę instituciją, sudaro trys nariai – po vieną nuo bosnių, kroatų ir serbų etninių bendrijų. Jie vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu, keisdamiesi kas aštuoni mėnesiai.

Tai, kad M. Dodikas buvo išrinktas į šią instituciją, sudavė skaudų smūgį pastangoms sustiprinti vienybę šalyje, kurios etninis susiskaldymas pakurstė kruviną 1992–1995 metų karą. Jis pareikalavo 100 tūkst. žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertė palikti savo namus. Šie rinkimai laikomi užuomina apie Bosnijos ateities kryptį: ar šalis judės integracijos su Europos Sąjunga (ES) ir NATO link, ar toliau bus valdoma įsisenėjusios priešpriešos ir nesutarimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reiškė palaikymą atvirai prieš Vakarus nusistačiusiam M. Dodikui. Jungtinės Valstijos savo ruožtu yra paskelbusios sankcijas M. Dodikui už aktyvų trukdymą įgyvendinti Bosnijos karą užbaigusius 1995 metų Deitono taikos susitarimus.

Sekmadienį buvo renkami atstovai į postus painioje šios šalies valdymo sistemoje, sukurtoje remiantis taikos sutartimi. Pagal Deitono susitarimą šalis buvo padalyta į du pusiau nepriklausomus darinius – serbų dominuojamą Serbijos respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją. Abu šiuos darinius jungia silpnos centrinės valdžios institucijos. Kritikai sako, kad vadinamoji Deitono sistema įtvirtino Bosnijos ir Hercegovinos susiskaldymą etniniu pagrindu ir nesudaro sąlygų veiksmingam 3,5 mln. gyventojų turinčios šalies valdymui.

Kartu su Prezidiumo nariais sekmadienį buvo renkamas Serbijos respublikos prezidentas, Federacijos ir serbų parlamentai, taip pat regionų valdžia. Pasak rinkimų pareigūnų, savo valią pareiškė daugiau kaip pusė iš 3,3 mln. Bosnijos ir Hercegovinos rinkėjų. Kampaniją temdė skaldanti retorika; įtampą dar labiau didino pranešimai apie numanomus rinkimų pažeidimus.

Daugelis Bosnijos ir Hercegovinos žmonių, praėjus beveik 25 metams po karo, prarado viltį, kad jų šalis gali suteikti kokią nors ateitį. Kas penktas gyventojas neturi darbo ir beveik pusė jaunimo negali jo rasti. Tie, kurie dirba, gauna vidutiniškai 400 eurų algą per mėnesį. Per pastaruosius penkerius metus dirbti į užsienį išvyko beveik 200 tūkst. žmonių – 5 proc. gyventojų.

Tačiau politika šioje šalyje grindžiama etniniais lyderiais, kurie pasitelkia baimę, kad skaldytų, valdytų ir pelnytųsi. Šie rinkimai niekuo nesiskyrė. Prieš trejus metus Europos Sąjunga paskelbė išsamų reformų planą, bet jokios pažangos nematyti. Skaldanti nacionalistų politika trukdo šaliai artėti prie ES ir NATO.