Bloga nuojauta dėl Rytų Ukrainos
Spe­cia­lu­sis JAV at­sto­vas Ukrai­nai Kur­tas Vol­ke­ris sau­sio 26-ąją Du­ba­ju­je ke­ti­na su­reng­ti nau­ją de­ry­bų eta­pą su Ru­si­jos pre­zi­den­to pa­dė­jė­ju Vla­dis­la­vu Su­rko­vu. Jie kal­bė­sis apie ka­rą Ry­tų Ukrai­no­je, ap­tars ga­li­my­bes įves­ti Jung­ti­nių Tau­tų tai­kos pa­lai­ky­mo mi­si­ją ir ga­li­mą jos po­bū­dį. Kaip ra­šo lei­di­nys „The Wall Street Jour­nal“, šis su­si­ti­ki­mas taip pat pa­dės iš­siaiš­kin­ti, ar Mask­va no­ri ge­rin­ti san­ty­kius su Va­ka­rais ir su­ma­žin­ti eko­no­mi­nį spau­di­mą.

Pastarąjį kartą atstovai buvo susitikę lapkritį Belgrade. Tada K. Volkeris pavadino derybas žingsniu atgal, o gruodį planuotas pareigūnų pokalbis buvo atšauktas.

Netrukus JAV nusprendė tiekti Ukrainai ginklų, tarp jų – modernias prieštankinių raketų sistemas. Kijevas laidavo, kad ši ginkluotė bus naudojama tik gynybai, bet Maskvos reakcija buvo itin priešiška. Pasak apžvalgininkų, Vašingtono sprendimas galbūt pastūmėjo diplomatus grįžti prie derybų stalo.

Prieštaringas aktas

Ukrainos ir Rusijos santykius, regis, dar labiau apkartino neseniai Aukščiausiosios Rados priimtas įstatymas dėl separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų. Juo faktiškai įtvirtinama galimybė tuos regionus susigrąžinti jėga, jei tai bus būtina. Donecko ir Luhansko sritys įvardijamos kaip „laikinai okupuotos“ agresorės Rusijos.

Įstatyme neužsimenama apie Minsko susitarimus, pasirašytus tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai. Dauguma Ukrainos politinių partijų atmetė tokią galimybę, pareiškusios, jog tai būtų šalies nacionalinių interesų išdavimas. „Negalime įstatymu įtvirtinti diplomatinių ir politinių susitarimų, kurie dar gali keistis“, – nurodė parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Ivanas Vinykas.

Savaitės pradžioje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka patikino, kad Kijevas tvirtai laikosi ir laikysis visų savo tarptautinių įsipareigojimų. Lyderio žodžiais, įstatymas įtvirtina Ukrainos teisę gintis pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį ir detalizuoja jos įgyvendinimo priemones.

Maskva įspėjo, kad įstatymas paverčia niekais Minsko susitarimus ir atitolina nuo taikos. Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino griežtą pareiškimą, kuriame pažymėjo, jog šis žingsnis yra ne kas kita, kaip pasirengimas naujam karui. „Kijevas mėgina atsikratyti savo atsakomybės dėl tų sugriovimų ir kančių, kurias atneša tautai neprotingi Ukrainos valdžios veiksmai, ir perkelti kaltę Rusijai“, – rašoma jame.

Separatistų savavališkai įsteigto darinio – vadinamosios Donecko liaudies respublikos – lyderis Aleksandras Zacharčenka taip pat pažėrė kritikos naujam įstatymui. Šis esą padrąsins nacionalistus radikalus ir dar smarkiau pakurstys kovos veiksmus.

ESBO perspėjimas

Šią savaitę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijos pareigūnai perspėjo, kad Rytų Ukrainoje gali prasiveržti nauji mūšiai. Anot misijos vadovo pavaduotojo Alexanderio Hugo, Minsko susitarimai pastaruoju metu yra nuolat pažeidinėjami.

„Visoje Rytų Ukrainoje matome pasirengimą mūšiams. Ženklai rodo, kad šalys ruošiasi tęsti konfliktą arba net jį eskaluoti“, – sakė ESBO pareigūnas. A. Hugo teigimu, kasamos naujos tranšėjos, dedamos minos, gabenama ginkluotė.

„Visoje Rytų Ukrainoje matome pasirengimą mūšiams. Ženklai rodo, kad šalys ruošiasi tęsti konfliktą arba net jį eskaluoti.“

Konfliktas Rytų Ukrainoje, įsiplieskęs netrukus, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 metų balandžio pražudė daugiau nei 10 tūkst. žmonių. 2015-aisiais pasirašius Minsko taikos susitarimus kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia kitapus sienos karius ir ginklus. Tokiu būdu Kremlius esą kursto konfliktą, nes siekia nubausti Kijevą už sprendimą atsigręžti į Europą. Maskvos tai neigia ir tvirtina, jog karas yra Ukrainos vidaus reikalas.

Astanos pasiūlymas

Praėjusią savaitę Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas atkreipė dėmesį, kad Minsko taikos procesas įstrigo, ir pasiūlė derybas surengti jo šalyje. Jis aptarė šį klausimą su JAV vadovu Donaldu Trumpu, kai neseniai lankėsi Vašingtone.

Baltarusija, kurioje vyko keli taikos derybų etapai, kritiškai atsiliepė apie Astanos idėją. Užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pažymėjo, kad jo šalis, priešingai nei kai kurios kitos valstybės, nesiekia taikdarės laurų. Ministras pridūrė, kad derybų perkėlimas į kitą vietą nieko neduotų.

„Vargu ar derybų vieta yra svarbi, – aiškino V. Makejus. – Derybos dėl Ukrainos galėtų būti perkeltos net ir į Antarktidą, jeigu būtų tikrumo dėl jų sėkmės.“ Pasak jo, derybų sėkmė įmanoma tik tuo atveju, jeigu visos konflikto šalys bus nuoširdžiai nusiteikusios užbaigti kraujo liejimą.