Belgiją krečia politinė krizė
Bel­gi­jos prem­je­ras Char­les'is Mi­che­lis an­tra­die­nį pa­skel­bė pa­lie­kan­tis pos­tą. Tai įvy­ko pra­ėjus ma­žiau nei dviem sa­vai­tėms, kai jis li­ko va­do­vau­ti ma­žu­mos vy­riau­sy­bei, nes iš koa­li­ci­jos pa­si­trau­kė fla­man­dų na­cio­na­lis­tų par­ti­ja.

Ch. Michelis, prie Belgijos vyriausybės vairo stojęs 2014 metais, prarado partijos „Naujasis flamandų aljansas“ (N-VA) paramą, nes pritarė Jungtinių Tautų (JT) migracijos paktui. Teisiškai ši sutartis neprivaloma, tačiau tapo parankiu taikiniu prieš imigrantus nusistačiusioms Europos partijoms.

Liberalių pažiūrų premjeras tvirtai gynė Marakeše patvirtintą JT migracijos paktą ir tvirtino, kad šis dokumentas suteikia galimybę geriau bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygiu. Iš pradžių paktą palaikė visos keturios Belgijos koalicijos partijos, tačiau spalio pabaigoje N-VA pakeitė savo nuomonę, o sekmadienį, prieš pat premjerui išvykstant į Maroką pasirašyti JT pakto, flamandų nacionalistai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.

„Priėmiau sprendimą atsistatydinti. Ketinu nedelsdamas susitikti su karaliumi“, – pasibaigus diskusijoms parlamente apie galimą balsavimą dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku įstatymų leidėjams pareiškė Ch. Michelis.

Karalius Filipas trečiadienį konsultavosi su politinių partijų lyderiais dėl to, kas turėtų vadovauti šaliai iki būsimų rinkimų. Jam reikėjo nuspręsti, ar pavesti Ch. Micheliui laikinai vadovauti vyriausybei, ar pritarti galimybei skelbti pirmalaikius rinkimus. Visuotiniai rinkimai Belgijoje numatyti ateinančių metų gegužės 26 dieną.

Belgija yra ilgiausiai be vyriausybės gyvenusi šiuolaikinės Europos valstybė. 2010–2011 metais belgų ministrų kabineto nepavyko suformuoti net 541 dieną.