Baltarusijai – 500 klausimų iš EK dėl Astravo AE
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­tei­kė Bal­ta­ru­si­jai apie pu­sę tūks­tan­čio klau­si­mų dėl jos na­cio­na­li­nių sta­to­mos As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės (AE) stre­so tes­tų at­as­kai­tos, pra­ne­šė Bal­ta­ru­si­jos ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja.

„Europos Komisija suformavo specialistų iš Europos Sąjungos šalių reguliuojančių institucijų grupę (Baltarusijos nacionalinių Astravo AE streso testų – BNS) ataskaitai įvertinti. Ši darbo grupė parengė apie 500 klausimų – tai normali praktika“, – pareiškė Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas.

Pasak jo, kovo mėnesį į Baltarusiją turėtų atvykti 22 ekspertai iš 17-os šalių.

„Mes turėsime atsakyti į pateiktus klausimus. Atsakymus ruošiame. Dauguma klausimų susiję su nacionalinės ataskaitos kai kurių skyrių išaiškinimais ir patikslinimais“, – pabrėžė M. Michadiukas.

Baltarusija pernai lapkritį EK pateikė nacionalinių Astravo AE streso testų ataskaitą. Galutinį vertinimą Komisija turėtų pateikti birželio mėnesį.

Lietuva suformulavo daugiau kaip 100 pastabų ir klausimų dėl Astravo AE atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui. Darbo grupė teigia pasigedusi pagrindimo dėl Astravo AE atsparumo sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui, taip pat sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumo užtikrinimo.

Vis dėlto svarbiausias Lietuvos klausimas dėl jėgainės aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas, tad jis ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išlieka kol kas neatsakyti.

Astravo AE streso testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“.

Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Baltarusija tikisi, jog pirmasis reaktorius pramoninei elektros gamybai bus parengtas iki 2019 metų pabaigos, o antrasis reaktorius pradės veikti 2020 metų viduryje. Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė.