Balkanuose vėl gali būti perbraižomos sienos
Ko­so­vo pre­zi­den­tas Has­hi­mas Tha­ci ir jo ko­le­ga Ser­bi­jo­je Alek­sand­ras Vu­či­čius už­si­mi­nė, kad, sie­kiant iš­spręs­ti se­ną gin­čą tarp Pri­šti­nos ir Belg­ra­do, ga­li bū­ti ap­si­keis­ta te­ri­to­ri­jo­mis. Pa­lan­ku­mą tam ne­se­niai par­odė ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos, ta­čiau tiek abie­jų ša­lių vi­du­je, tiek ki­to­se re­gio­no vals­ty­bė­se šis pla­nas su­lau­kė kri­ti­kos, nes bai­mi­na­ma­si, jog sie­nų perb­rai­žy­mas Bal­ka­nuo­se ga­li at­nau­jin­ti se­nas nuo­skau­das.

Kosovas atsiskyrė nuo Serbijos 1999 metais, o savo nepriklausomybę paskelbė 2008-aisiais. Ją yra pripažinusios daugiau kaip 100 valstybių, bet ne Serbija.

H. Thaci ir A. Vučičius, padedami Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovės Federicos Mogherini, gana dažnai rengia susitikimus ir bando pasiekti susitarimą, kuris leistų Kosovui žengti pirmus žingsnius NATO link bei padidintų abiejų valstybių narystės ES galimybes. Nors nė vienas vadovų dar nėra viešai pristatę savo planų, abu praeitą savaitgalį Austrijoje vykusioje diskusijoje pripažino, kad sienų perbraižymo galimybė neatmetama. Toks apsikeitimas greičiausiai paliestų etninių bendruomenių teritorijas: Prištinai atitektų daugiausia etninių albanų gyvenama vietovė pietinėje Serbijoje, o Belgradui – šiaurinė Kosovo dalis, kurioje daugumą gyventojų sudaro serbai.

JAV neprieštarauja

Sienų perbraižymas nustojo atrodyti neįtikimas, kai jam ėmė pritarti svarbūs tarptautiniai veikėjai. Penktadienį F. Mogherini prasitarė, kad jei susitarimas, kuris apimtų ir teritorijų apsikeitimą, atitiks tarptautinę bei ES teisę, blokas jį pripažins.

JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas neseniai pareiškė, esą Vašingtonas taip pat nekliudys siekti tokio susitarimo. Jis pakeitė ankstesnę JAV poziciją, kad tolesni sienų perbraižymai Balkanuose yra nepriimtini.

Kaip rašo „The Guardian“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, kurie žino JAV administracijos požiūrį Kosovo klausimu, naująją Vašingtono politiką galima apibūdinti fraze: „Jokių išankstinių sąlygų, bet ir ne žalia šviesa viskam.“ Kitaip tariant, JAV pasiryžusios įvertinti bet kokio pobūdžio planą, tačiau tai nereiškia, jog būtinai jam pritars.

A. Vučičius neišvengiamai susirems su opozicija namie, nes susitarimas su Kosovu rodytų, kad Belgradas sutinka visiškai atsisakyti į jį pretenzijų. Teritorijų apsikeitimo galimybę ne visi palankiai vertina ir Kosove. Praėjusį penktadienį šalies premjeras Ramushas Haradinajus savo paskyroje tviteryje tokias diskusijas pavadino „katastrofiškomis“. Jis pridūrė, kad viešos kalbos „apie sienų perbraižymą ir teritorijų apsikeitimą yra naujų tragedijų Balkanuose kurstymas“.

Baiminamasi domino efekto

Daugelio regiono ir tarptautinių stebėtojų nuomone, toks susitarimas gali turėti domino efektą regione, kuriame kai kurios sienos iki šiol labai netvirtos ir kvestionuojamos nacionalistų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai pasisakė prieš sumanymą apsikeisti teritorijomis. Šį planą taip pat sukritikavo trys buvę tarptautinės bendruomenės vyriausieji įgaliotiniai Bosnijoje ir Hercegovinoje. „Mes negalime sugalvoti jokios kitos politikos, kuri turėtų daugiau tikimybių vėl nuvesti prie susiskaldymo ir konflikto Balkanuose, nei ta, kurią dabar kai kas aiškiai remia“, – laiške F. Mogherini rašė Carlas Bildtas, Paddy Ashdownas ir Christianas Schwarzas-Schillingas.

Kosovo premjeras Ramushas Haradinajus: „Viešos diskusijos apie sienų perbraižymą ir teritorijų apsikeitimą yra naujų tragedijų Balkanuose kurstymas.“

Tarptautinės bendruomenės vyriausiojo įgaliotinio biuras Bosnijai ir Hercegovinai yra 1996 metais įsteigta ad hoc institucija, įgyvendinanti civilinius Deitono taikos susitarimo, leidusio baigti Bosnijos karą, aspektus.

„Manau, ES patinka šis planas, nes jis „paprastas“, – „The Guardian“ teigė Sarajeve įsikūrusio tyrimų centro „Foreign Policy Initiative BH“ vykdomoji direktorė Lejla Ramič-Mesihovič. – Tačiau kokia logika remdamasi tarptautinė bendruomenė gali būti prieš Serbų respublikos referendumą? Ar dabar tikrai laikas Europoje atsisakyti daugiaetninių valstybių?“

Bosnijos Serbų respublikos prezidentas Miloradas Dodikas ne sykį pabrėžė palaikantis autonomiją turinčio regiono nepriklausomybę. Jo patarėja tikino, kad nuogąstavimai yra nepagrįsti. „Prezidentas M. Dodikas – vienas labiausiai patyrusių politikų regione. Jis nieko nesiims, nes žino, kaip Serbijai svarbu baigti istoriją su Priština“, – „The Guardian“ aiškino buvusi Bosnijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Ana Trišič-Babič.

Rusijos pozicija

Vis dėlto nerimaujama, kad vien tokios galimybės svarstymas pakurstys tuos, kurie siekia vėl iškelti, atrodytų, seniai išspręstus klausimus.

Pavyzdžiui, Makedonijoje gyvena didelė etninių albanų mažuma, ir čia nuo 2001 metų tvyro didžiulė etninė įtampa, todėl politikai labai atsargiai vertina susitarimus, leidžiančius perbraižyti sienas. „Tokios idėjos sklandė ore per Balkanų karus, bet ši valstybė visada tvirtai rėmė politinių problemų politinius sprendimus, kuriems nereikia etninių sienų, – kalbėjo Makedonijos gynybos ministrė Radmila Šekerinska. – Mes turime priminti sau, kad baisiausi žiaurumai buvo įvykdyti būtent šiuo tikslu ar šia dingstimi.“

Kitas svarbus klausimas – Rusijos pozicija. Per ateinančius kelis mėnesius A. Vučičius turi du kartus susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kol kas Maskva neatskleidė, ar ji būtų linkusi atsisakyti savo ilgalaikio nepritarimo Kosovo nepriklausomybei.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, jog tai Belgrado ir Prištinos reikalas pasiekti susitarimą, tačiau jis, kad sulauktų Maskvos paramos, „turi atitikti serbų tautos interesus“. Atstovė atsisakė nurodyti, kaip Rusija įvardytų tuos interesus.