Austrijos pulkininkas tariamai šnipinėjo Rusijai
Vie­nas Aus­tri­jos ar­mi­jos at­sar­gos pul­ki­nin­kas, kaip įta­ria­ma, ke­lis de­šimt­me­čius šni­pi­nė­jo Ru­si­jai, penk­ta­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pa­skel­bė ša­lies kanc­le­ris Se­bas­tia­nas Kur­zas.

Pasak S. Kurzo, manoma, kad šis pulkininkas bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba pradėjo 10-e dešimtmetyje ir tai darė iki 2018-ųjų.

Užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl dėl šio reikalo iškvietė Rusijos ambasadorių ir atšaukė būsimą kelionę į Rusiją, pridūrė kancleris.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė kviečianti Austrijos ambasadorių šiam reikalui aptarti.

„Žinoma, jei tokie atvejai pasitvirtina, ar tai būtų Nyderlanduose, ar Austrijoje, tai negali pagerinti santykių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos“, – teigė S. Kurzas.

Jis užsiminė apie keturių rusų agentų išsiuntimą iš Nyderlandų šių metų balandį. Įtariama, kad jie planavo kibernetinę ataką prieš Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) sistemas.

„Rusų šnipinėjimas Europoje yra nepriimtinas ir bus smerkiamas“, – pridūrė Austrijos kancleris.

Pasak jo, Austrija „reikalavo rusų pateikti skaidrią informaciją“ ir tarsis su partneriais Europoje dėl tolimesnių žingsnių.

Perduota įranga

Austrų gynybos ministras Mario Kunasekas per spaudos konferenciją sakė, kad apie įtariamą šnipą sužinota „prieš kelias savaites“, kai buvo gauta informacijos iš kitos Europos žvalgybos agentūros.

„Kol kas negalime pasakyti, ar tai pavienis izoliuotas incidentas“, – nurodė M. Kunasekas.

Jis sakė, kad minimas pulkininkas perdavė „techninės įrangos“, įskaitant savo nešiojamąjį kompiuterį, kuris dabar tiriamas.

M. Kunasekas pranešė, jog apklausiamas pulkininkas sakė, kad rusai domėjosi „ginklų sistemomis ir pastarųjų metų migracijos situacija čia, Austrijoje“.

„Taip pat buvo sukurtos ir perduotos tam tikrų žmonių bylos“, – sakė M. Kunasekas.

Šis atvejis rodo, kad „net pasibaigus Šaltajam karui šnipinėjimas tęsėsi“ ir kad būtina „stiprinti mūsų saugumo tinklą, Austrijoje ir Gynybos ministerijoje“, pabrėžė ministras.

Kaip nurodoma austrų žiniasklaidos pranešimuose, šnipui už paslaugas buvo sumokėta 300 tūkst. eurų.

Ryšiai su Rusija

Austrija nėra NATO narė ir labai brangina savo, kaip neutralios valstybės, statusą.

Kaip tokį statusą turinti šalis Austrija buvo viena iš nedaugelio Europos valstybių, neišsiuntusių Rusijos diplomatų po buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje šių metų kovą.

Austrijos santykiai su Rusija ypač didelio dėmesio sulaukia nuo praėjusių metų gruodžio, kai į vyriausybę drauge su koalicija pateko kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe).

FPOe, kuri paskyrė K. Kneissl ir kuriai taip pat priklauso M. Kunasekas, nuo 2016 metų turėjo „bendradarbiavimo paktą“ su Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“.

Rugpjūčio mėnesį K. Kneissl išprovokavo prieštaringus vertinimus pakviesdama V. Putiną garbės svečiu į savo vestuves.

Be to, FPOe vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklas (Herbertas Kiklas) rugsėjo mėnesį pripažino, kad Austrijos buvo paprašyta imtis „pasitikėjimo skatinimo priemonių“ siekiant išlaikyti bendradarbiavimą su sąjungininkų slaptosiomis tarnybomis.

Pripažinimas buvo padarytas po pranešimų, kad Vakarų slaptosios tarnybos vis labiau vengia dalytis informacija su Austrija, nuogąstaudamos, kad ji gali būti perduota Maskvai.

Anksčiau šią savaitę austrų savaitraštis „Falter“ paskelbė, kaip teigiama, Suomijos vidaus žvalgybos dokumentą, kuriame prašoma informacijos iš šalių partnerių, išskyrus Vienos agentūrą BVT.