Austrijos dešiniųjų vyriausybei sukako metai
Prieš me­tus dar­bą pra­dė­ju­si Aus­tri­jos de­ši­nių­jų koa­li­ci­ja dau­ge­liui kė­lė ne­ri­mą. Ta­čiau vi­suo­me­nės ver­ti­ni­mai yra pa­lan­kūs ir, kaip juo­kau­ja apž­val­gi­nin­kai, val­dan­tie­ji vis dar mė­gau­ja­si po­li­ti­niu me­daus mė­ne­siu.

2017 metų gruodžio 18 dieną Austrijos valdžios vairą perėmė koalicinė vyriausybė, vadovaujama 32 metų konservatoriaus kanclerio Sebastiano Kurzo. Jo pavaduotoju tapo kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache. Valdantieji per tą laiką patyrė vos keletą vidaus politikos nesėkmių. Tačiau Viena sulaukė nemažai užsienio valstybių kritikos – visų pirmiausia dėl suartėjimo su Rusija.

Darnus tandemas

Centro dešinės Liaudies partija, kuriai priklauso S. Kurzas, praėjusių metų rinkimuose laimėjo 31,5 proc. balsų. Dabar šios politinės jėgos populiarumas siekia apie 35 procentus. Simpatijos neišblėso ir koalicijos partnerei. Laisvės partiją šiuo metu palaiko apytikriai 24 proc. šalies gyventojų. Vos dviem nuošimčiais daugiau kraštutiniai dešinieji gavo pernai per rinkimus.

Pasak politikos analitiko Thomaso Hoferio, šios partijos dirba išties darniai. Per vieną šiais metais vykusią spaudos konferenciją S. Kurzas ir H.-Ch. Strache net užbaigdavo vienas kito sakinius. „Pats nustebau, kaip greitai ir puikiai mes susiderinome“, – sakė Laisvės partijos lyderis.

Politologas Fritzas Plasseris pažymėjo, kad visuomenė labai vertina koalicijos partnerių pastangas būti kiek įmanoma vieningiems.

Politologas Fritzas Plasseris pažymėjo, kad visuomenė labai vertina koalicijos partnerių pastangas būti kiek įmanoma vieningiems. Jų tandemą, be kita ko, gelbsti S. Kurzo rafinuotas stilius ir H.-Ch. Strache santūrumas. Didesnis išbandymas šių politikų laukia ateinančią gegužę, kai vyks Europos Parlamento rinkimai.

Vyriausybė palankiai vertinama ir dėl gerėjančių šalies ekonominių rodiklių. Austrijos ekonomikos augimas šiemet siekia beveik 3 proc., o nedarbo lygis – 5,6 proc. – vienas žemiausių euro zonoje. Nors suteiktos didžiulės mokesčių lengvatos šeimoms bei padidintos pensijos, vyriausybė taip pat ketina anksčiau, nei buvo planuota, panaikinti biudžeto deficitą.

Silpna opzicija

Prieš imigraciją nukreipta retorika buvo pagrindinė abiejų dešiniųjų partijų rinkimų kampanijos ašis ir vyriausybė su malonumu tesėjo savo pažadus. Vyriausybė nepraleido progos pasinaudoti savo įgaliojimais: boikotuotas Jungtinių Tautų migracijos paktas, paspartintas prieglobsčio negavusių asmenų išsiuntimas, apkarpytos atvykėliams skiriamos socialinės pašalpos.

Kaip rašė dienraštis „Kurier“, Liaudies partija kažkur pametė savo krikščioniškas demokratines vertybes. Partijos veiksmai suerzino kai kurias bendroves, kurios dėl deportacijų prarado darbo jėgą.

Tuo metu opozicijai nuo praėjusių metų rinkimų sunkiai sekėsi priešintis kai kuriems valdančiųjų užmojams. Anot politikos analitiko Thomaso Hoferio, socialdemokratams paprasčiausiai trūksta vienybės. Šiai partijai smūgį sudavė ir pirmininko sprendimas trauktis iš posto, mat jis ketina išbandyti jėgas Europos Parlamente.

Vasarą valdantiesiems be didelių sunkumų pavyko priimti gana prieštaringai vertinamą įstatymą dėl darbo savaitės pailginimo iki 60 valandų. Tai prie kanclerio biuro atvedė tūkstančius pasipiktinusių žmonių. Praėjusį šeštadienį artėjančių vyriausybės pirmųjų metinių proga buvo surengta didelė demonstracija, kurioje mirgėjo plakatai su užrašais „Fašistus lauk iš vyriausybės“, „Rasizmas nervina“ ir pan.

Spalvinga Austrijos sostinės Vienos panorama.theinfoblog.com nuotrauka

Ryšiai su Maskva

Nors Laisvės partija mėgina kurti teigiamą įvaizdį, nuolat pasigirsta gėdingų pasakojimų apie narius, laidančius seksistines, antisemitines ar rasistines pastabas. Šios politinės jėgos deleguoti ministrai taip pat neišvengė kritikos.

Vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklas buvo ką tik paskirtas, kai įžiebė ginčą pareikšdamas, kad nori „koncentruoti“ prieglobsčio prašytojus. Jis pavartojo žodį, plačiai susijusį su nacių stovyklomis. Vasarį H. Kicklas taip pat atsidūrė dėmesio centre, kai vidaus žvalgybos agentūroje buvo atlikti reidai. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad konfiskuoti dokumentai galėjo būti nutekinti Maskvai, mat Laisvės partija yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos prezidento palaikoma „Vieningąja Rusija“.

Užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl (nėra Laisvės partijos narė, bet jos deleguota) taip pat privertė pakelti antakius, kai vasarą į savo vestuves pakvietė Vladimirą Putiną. Vaizdai, kaip nuotaka sutinka Kremliaus vadovą ir vėliau šoka su juo valsą, privertė daugelį suabejoti politikės neutralumu.

Laisvės partija drąsina populistinių judėjimų Europoje atsiradimą ir entuziastingai kartoja retoriką, kurią vartoja Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Dėl to koalicijos partneriams teko keletas nepatogių akimirkų ir kancleris buvo priverstas atsiriboti nuo savo pavaduotojo pastabų.