Auga žemės drebėjimo Indonezijoje aukų skaičius
Ga­lin­go že­mės dre­bė­ji­mo, su­pur­tu­sio In­do­ne­zi­jos Lom­bo­ką, au­kų pir­ma­die­nį pa­dau­gė­jo iki 98, pa­skel­bė na­cio­na­li­nės kri­zių val­dy­mo agen­tū­ros at­sto­vas Su­to­po Pur­wo Nu­gro­ho.

Anksčiau buvo skelbta apie 91 žuvusįjį. Anot pareigūnų šis skaičius gali dar išaugti, gelbėtojams pasiekus izoliuotus rajonus šiauriniame Lomboke.

Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame dažnai įvyksta žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.

Šiuo metu sunkiąja technika ieškoma gyvų likusių žmonių vienos Lading Ladingo kaimo mečetės, kuri griuvo maldų metu, griuvėsiuose.

Krizių valdymo agentūra paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kad per sekmadienį įvykusius požeminius smūgius mečetė buvo paversta nuolaužų krūva.

6,9 balo žemės drebėjimas, kurio židinys buvo negiliai, privertė tūkstančius Lomboko gyventojų ir turistų išbėgti į gatves. Ten daugelis jų praleido neramią naktį, nes salą supurtė dar keli stiprūs pakartotiniai smūgiai, iš jų vienas – 5,3 balo.

Daugelis teritorijų liko be elektros; tinklų avarijos pirmadienį daug kur dar nebuvo pašalintos.

Apie 1 200 turistų pirmadienį buvo evakuojami iš nedidelių Gilio salų, esančių už kelių kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lomboko ir pritraukiančių daug žygeivių ir nardytojų. Jose žuvo mažiausiai vienas turistas indonezietis, dar keletas buvo sužeisti.

„Vienas indonezietis turistas žuvo Gili Meno (salelėje), dar keli buvo sužeisti, dauguma patyrė kaulų lūžių“, – naujienų agentūrai AFP sakė gelbėjimo pareigūnas Agusas Hendra Sanjaya (Agusas Hendra Sandžaja), turėdamas omenyje viduriniąją iš trijų salų.

Antras drebėjimas per savaitę

Kalnuotai vulkaninei Lomboko salai, stūksančiai šalia žemesnių Gilio salų, teko pagrindinis smūgis, ten žuvo dauguma aukų.

Drebėjimas taip pat paveikė kurortinę Balio salą, kur žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Balyje požeminiai smūgiai taip pat apgadino dešimtis pastatų ir šventyklų.

Šimtai kraujuojančių ir sutvarstytų aukų buvo gydomos prie apgadintų ligoninių Mataramo didmiestyje ir kitose labiausiai nukentėjusiose Lomboko salos dalyse.

Pacientai gulėjo lovose laikinuose palatose, įrengtose palapinėse. Aplink buvo apstu lašelinių, monitorių ir mėlynus drabužius dėvėjusių gydytojų.

„Daugelis sužeistųjų gydomi prie ligoninių ir klinikų, nes pastatai buvo apgadinti“, – sakė S. P. Nugroho.

Dauguma aukų gyveno kalnuotame pietiniame salos regione, nutolusiame nuo pagrindinių turistinių centrų ir pakrantės rajonų salos pietuose ir vakaruose.

Šiaurės Lomboko apskrities vadovo Najmulo Akhyaro duomenimis, nuo žemės drebėjimo nukentėjo apie 80 proc. to regiono.

„Mums reikalinga sunkioji įranga, nes įgriuvo kai kurios mečetės, ir įtariame, kad viduje esama įstrigusių maldininkų“, – nurodė jis televizijai „Metro TV“.

Tai buvo antras per savaitės laikotarpį žemės drebėjimas Lomboke, kurio paplūdimiai ir žygių trasos sulaukia daug lankytojų iš viso pasaulio.

Per pirmąjį 6,4 balo žemės drebėjimą žuvo 17 žmonių, buvo apgadinta šimtai pastatų ir susiformavo nuošliaužų, dėl kurių populiariuose žygių maršrutuose trumpam įstrigo keliautojų.

Per vėliausius požeminius smūgius Lomboko pagrindinis oro uostas nenukentėjo, bet iš pagrindinio terminalo buvo trumpam evakuota keleivių.

Singapūro vidaus reikalų ministras Kasiviswanathanas Shanmugamas (Kasivisvanatanas Šanmugamas), kuris žemės drebėjimo metu dalyvavo saugumo konferencijoje Lomboke, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad savo viešbučio numeryje 10 aukšte pajuto galingus smūgius.

„Sienos įskilo, buvo beveik neįmanoma atsistoti“, – sakė jis.

Anot nelaimių valdymo agentūros pareigūnų, Balio tarptautinio oro uosto terminalas taip pat buvo apgadintas, bet kilimo ir tūpimo takas nenukentėjo, taigi, skrydžiai buvo atnaujinti.

Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame dažnai įvyksta žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.

2004 metais itin galingas žemės drebėjimas Indijos vandenyne sukėlė milžinišką cunamį, daugelyje regiono šalių nusinešusį daugiau kaip 220 tūkst. žmonių gyvybių, tarp jų 168 tūkst. – Indonezijoje.