Atšauktas susitikimas ekspertų nenustebino
Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je ket­vir­ta­die­nis pra­si­dė­jo pa­vie­šin­tais vaiz­dais, ku­riuo­se ma­to­ma, kaip Pchen­ja­nas lik­vi­duo­ja sa­vo bran­duo­li­nių ban­dy­mų po­li­go­ną. Šis žings­nis bu­vo lai­ko­mas Šiau­rės Ko­rė­jos ge­ros va­lios ges­tu prieš bir­že­lio 12 die­ną Sin­ga­pū­re tu­rė­ju­sį vyk­ti is­to­ri­nį su­si­ti­ki­mą su JAV va­do­vu. Ta­čiau die­na bai­gė­si ga­na ne­ti­kė­tu pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po pra­ne­ši­mu, ku­ris at­šau­kė su­si­ti­ki­mą ir nu­trau­kė trum­pai tru­ku­sį san­ty­kių at­ši­li­mo lai­ko­tar­pį.

Apie savo sprendimą nebedalyvauti susitikime su Kim Jong Unu prezidentas D. Trumpas informavo viešai paskelbtu, bet labai asmenišku ir kartais net graudžiai skambančiu laišku, kuris adresuotas „ponui pirmininkui“. Pagrindine savo sprendimo priežastimi jis įvardijo Šiaurės Korėjos pastaruoju metu demonstruotą „didžiulį pyktį ir atvirą priešiškumą“.

Kiek vėliau D. Trumpas pareiškė, kad susitikimas vis dar galėtų kada nors įvykti, o ir Šiaurės Korėja į laišką atsakė gana taikiai, išreikšdama viltį, jog D. Trumpas dar persigalvos.

Tačiau komentuodamas savo sprendimą JAV prezidentas taip pat tvirtino, kad jo šalies kariuomenė yra „pasirengusi, jei reikės“ atsakyti į „neprotingą ar beatodairišką“ Šiaurės Korėjos elgesį, bei pažadėjo toliau tęsti maksimalaus spaudimo kampaniją.

Tokios dviprasmiškos Baltųjų rūmų žinutės puikiai atitinka šio išties keisto ir trumpo diplomatinio proceso dvasią. Jau nuo pat pradžių, kai ankstyvą kovą D. Trumpas spontaniškai sutiko susitikti su Kim Jong Unu, o Šiaurės Korėja net kelias dienas viešai nepripažino, kad tokį pakvietimą pateikė, visas procesas atrodė gana neįtikimas.

Nesusikalbėjo nuo pradžių

Kaip rašo „The Guardian“ pasaulio naujienų redaktorius Julianas Borgeris, susitikimo nesėkmę nuspėjo kiekvienas, turėjęs nors šiokią tokią derybų su Šiaurės Korėja patirtį. Ekspertai nuo pat pradžių teigė, kad Vašingtonas ir Pchenjanas kalba apie visiškai skirtingus dalykus.

J. Borgerio manymu, visas procesas prasidėjo ir baigėsi spontaniškais D. Trumpo sprendimais, kuriuos jis priėmė pernelyg daug nemąstydamas ir nesitardamas su savo patarėjais.

Proceso pradžia – kovo 8 diena, kai Vašingtone apsilankė Pietų Korėjos nacionalinio saugumo patarėjas Chung Eui-yongas, kuris JAV prezidentui perdavė Kim Jong Uno žinutę, kad šis pasirengęs pradėti derybas dėl Korėjos pusiasalio pavertimo nebranduoline zona.

Įsitikinęs, kad tokį žingsnį Šiaurės Korėjos lyderis žengė dėl jo „maksimalaus spaudimo“ kampanijos, D. Trumpas užsimojo griebti jautį už ragų ir paprašė, kad Chung Eui-yongas iškart padarytų pranešimą spaudai.

Tačiau gana greitai tapo akivaizdu, jog D. Trumpas nesupranta, ką Šiaurės Korėja turi omenyje, kalbėdama apie pusiasalio pavertimą „nebranduoline zona“. Pchenjanui tai reiškė ilgas derybas, per kurias JAV Šiaurės Korėją laikys lygiaverte partnere, branduoline valstybe.

Kim Jong Unas prie derybų stalo D. Trumpą pakvietė tik pareiškęs, kad jo režimas pagaliau turi patikimas atgrasymo priemones, tarp jų branduolines galvutes ir jas galinčias nešti tarpžemynines balistines raketas. Šiaurės Korėjos požiūriu, ji prie derybų stalo sėstų, turėdamas stiprias pozicijas, užsitikrinusi karinę galią, kurią gali iškeisti į ekonominę plėtrą.

D. Trumpui derybos reiškė vienašališką nusiginklavimą.

Chung Eui-yongas ir jo viršininkas, Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas šių požiūrių skirtumo stengėsi neakcentuoti, kad suteiktų deryboms su Šiaurės Korėja galimybę. Jie apipylė D. Trumpą pagyromis ir tvirtino, kad susitikimas pakeis istoriją. Moon Jae-inas netgi pareiškė, jog D. Trumpas nusipelnė Nobelio taikos premijos, o tai smarkiai pamalonino JAV prezidentą.

Susitikimo nesėkmę nuspėjo kiekvienas, turėjęs nors šiokią tokią derybų su Šiaurės Korėja patirtį.

Diplomatinė granata

JAV žiniasklaida rašė, kad kovą ir gegužę D. Trumpas mažai gilinosi į detales, kaip galėtų klostytis derybos, o daugiau dėmesio skyrė šio susitikimo reklamai.

Nesant aiškios lyderystės, Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai ėmė elgtis savo nuožiūra. D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas išsakė maksimalius reikalavimus, kad Šiaurės Korėja turėtų iškart atsisakyti savo branduolinių galvučių ir susijusios įrangos, kuri būtų atgabenta į JAV.

Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, kuris su Kim Jong Unu du sykius susitiko akis į akį, keitė pozicijas iš visiškai griežtos, kad Šiaurės Korėja turi atsisakyti visų ginklų iš karto, į labiau palaipsnį procesą palaikantį požiūrį.

Į visą šį kokteilį J. Boltonas įmetė diplomatinę granatą, kai duodamas interviu pareiškė, kad Šiaurės Korėjos nusiginklavimas turėtų vykti pagal „Libijos modelį“. Jis turėjo omenyje diktatoriaus Muammaro Gaddafi sutikimą 2003 metais atsisakyti dar tik užuomazgos stadijoje buvusios branduolinių ginklų programos.

Pchenjanui „Libijos modelio“ paminėjimas priminė istorinį faktą, kad praėjus 8 metams, kai buvo atsisakyta programos, M. Gaddafi buvo nuverstas ir nužudytas. D. Trumpas ir viceprezidentas dar labiau papiktino Šiaurės Korėją įspėdami jos lyderį, kad jo likimas bus toks pats kaip M. Gaddafi, jei jis nesutiks nusiginkluoti.

Tokie grasinimai sukėlė gana nuspėjamą audringą Šiaurės Korėjos reakciją, o D. Trumpas pateikė ją kaip priežastį, kodėl jis atšaukė susitikimą. Tačiau M. Pompeo ketvirtadienį Senato Užsienio reikalų komitetui taip pat pasakojo, kad JAV pareigūnai, organizuodami susitikimą, susidūrė su sunkumais, nes pastarąsias kelias dienas jų Šiaurės Korėjos kolegos visiškai tylėjo.

„Prezidentas nenorėjo ten nuskristi ir nerasti Šiaurės Korėjos atstovų“, – „The Guardian“ teigė buvęs JAV Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas Victoras Cha, turintis didžiulę patirtį Šiaurės Korėjos klausimu.

Jis pridūrė, kad Pchenjano tyla gali reikšti, jog ne tik Vašingtonas nėra apsisprendęs dėl derybų. Pchenjanas yra panašiai pasielgęs 2007 metais, kai per šešių šalių derybas buvo sutarta dėl palaipsnio branduolinės programos atsisakymo.

„Mane stebina, kad vos mums pasiekus tašką, kai atrodytų, kad Šiaurės Korėja ištars „taip“, jie atsitraukia, – teigė V. Cha. – Tai verčia juos priimti sprendimus, kurių jie yra nepasirengę daryti.“

1:0 Pchenjano naudai

Kai kurių ekspertų teigimu, D. Trumpo sprendimas atšaukti susitikimą yra Kim Jong Uno pergalė. „Dabar Šiaurės Korėja save pateiks kaip nukentėjusią šalį. D. Trumpo pasirinktas laikas pranešti apie susitikimo atšaukimą, kai Šiaurės Korėja likvidavo savo branduolinių bandymų poligoną, esą rodo, kad Pchenjanas stengėsi veikti, turėdamas gerų ketinimų“, – „The Guardian“ tvirtino tyrimų centro „Lowy Institute“ tarptautinio saugumo ekspertas Eunas Grahamas.

Ketvirtadienį Šiaurės Korėjos surengtą poligono visiško likvidavimo ceremoniją stebėjo apie 30 užsienio žurnalistų.

„Dėl šios priežasties bus sunku įtikinti Pietų Korėją ir 10 kartų sunkiau – Kiniją sugrįžti prie maksimalaus spaudimo“, – pridūrė E. Grahamas.

Kinija atsakinga už 90 proc. Šiaurės Korėjos prekybos. Tradiciškai Kinija nebuvo linkusi remti tarptautinių Pchenjanui taikomų sankcijų, tačiau po praeitų metų rugsėjį įvykdyto branduolinio bandymo ji sutiko radikaliai sumažinti prekybą su Šiaurės Korėja.

Tačiau rengdamasis susitikimui Singapūre, Kim Jong Unas net du sykius apsilankė Kinijoje ir susitiko su prezidentu Xi Jinpingu. Tikėtina, kad dėl šios priežasties Pekinas tyliai ir vėl atnaujins prekybą su Šiaurės Korėja, taip pakirsdamas D. Trumpo pastangas sugrįžti prie „maksimalaus spaudimo“ kampanijos.