Atgal į ateitį: Angela Merkel siekia „didžiosios koalicijos“
Dau­giau nei trims mė­ne­siams pra­ėjus po vi­suo­ti­nių rin­ki­mų, pa­si­bai­gu­sių be ryš­kios vie­nos par­ti­jos pers­va­ros, Vo­kie­ti­ja vis dar ne­tu­ri vy­riau­sy­bės. Ta­čiau po sek­ma­die­nį pra­si­dė­ju­sių de­ry­bų su so­cial­de­mo­kra­tais ša­lies kanc­le­rės par­ei­gas ei­nan­ti An­ge­la Mer­kel par­eiš­kė esan­ti op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­ku­si dėl „di­džio­sios koa­li­ci­jos“ su­da­ry­mo.

Derybos truks iki ketvirtadienio. Jose dalyvauja A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga, jos seserinė partija Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga ir Socialdemokratų partija. Tokia koalicija valdė Vokietiją 2013–2016 metais.

Daugelio komentatorių nuomone, tai paskutinė ilgametės šalies vadovės galimybė suformuoti stabilią vyriausybę.

„Tikiu, kad derybos gali būti sėkmingos – teigė į socialdemokratų būstinę Berlyne atvykusi A. Merkel. – Jas pradedu su optimizmu. Išties akivaizdu, kad per šias kelias dienas turime padaryti daug darbo, bet mes norime to imtis ir pasiekti gerų rezultatų.“

Daugelio komentatorių nuomone – tai paskutinė ilgametės šalies vadovės galimybė suformuoti stabilią vyriausybę.

Sekmadienį pasibaigus kalboms socialdemokratų generalinis sekretorius Larsas Klingbeilas teigė, kad diskusija buvo „rimta, konstruktyvi ir atvira“.

Kartu su kitomis partijomis suderintame pranešime jis tvirtino, kad tik kai kurios iš 15, skirtingais politikos klausimais pozicijas derinančių darbo grupių pasiekė progresą. Daugiau šiuo klausimu L. Klingbeilas neišsiplėtė.

Politinė aklavietė

Per pastarusius 12 metų centro kairės Socialdemokratų partija kartu su kanclerės centro dešinės partija Vokietiją valdė 8 metus. Tačiau rugsėjo mėnesio rinkimai socialdemokratams buvo gana nesėkmingi. Nors ši partija išliko antra didžiausia politine jėga, ji surinko rekordiškai mažai – 20,5 proc. – balsų. Dėl šios priežasties iškart po rinkimų partijos lyderis Martinas Schulzas prisiekė, kad jo partija bus opozicijoje.

Tačiau nuo lapkričio mėnesio, kai žlugo A. Merkel bandymas suformuoti koaliciją su Laisvąja demokratų partija ir Žaliaisiais, socialdemokratai patiria didžiulį spaudimą prisidėti prie vyriausybės.

Dabar kanclerė turi įtikinti socialdemokratų vadovybę, kad dėl daugelio dalykų jų partijų tikslai sutampa. Jei tai pavyks padaryti, formalios derybos dėl koalicijos prasidės apie kovą.

Tačiau koalicijos klausimu socialdemokratai yra susiskaldę. Partijoje net susiformavo nauja grupė, save vadinanti „NoGroKo“ (ne didžiajai koalicijai).

Tačiau M. Schulzas pareiškė, kad neperžengiamų ribų jis nežymės. Mat „nauji laikai reikalauja naujos politikos.“

Sąjungininkai Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietiją laiko viena svarbiausių bloko atramų, tad tikisi, jog šįkart A. Merkel pavyks pasiekti susitarimą.

Tačiau pagal sekmadienį darytą apklausą vienas iš trijų rinkėjų mano, kad prasidėjusios derybos žlugs. Tačiau 54 proc. apklaustųjų tvirtino, kad „didžiosios koalicijos“ atgaivinimas Vokietijai būtų naudingas.

Koalicijos trukdžiai

Dvi didžiausios Vokietijos partijos nesutaria imigracijos, Europos ateities ir sveikatos apsaugos klausimais.

Imigracija yra bene daugiausia diskusijų keliantis klausimas. Praeitais metais A. Merkel ir jos daug griežtesni šiuo klausimu partneriai Bavarijoje sutarė, kad per metus šalis priims iki 200 tūkst. prieglobsčio humanitariniais pagrindais prašančių asmenų. O štai socialdemokratai yra nusiteikę prieš bet kokius tokio pobūdžio aprobojimus.

Taip pat Socialdemokratų partija remia įstatymą, kuris leistų Vokietijai priimti tūkstančius kvalifikuotų imigrantų, kad šie užimtų darbo vietas įvairiose bendrovėse ir fabrikuose. Kaip rašo „New York Times“, remdamasis vieno Vokietijos nacionalinės darbo agentūros pareigūno duomenimis, šaliai kasmet reikia 300 tūkst. kvalifikuotų imigrantų, kad užimtų laisvas darbo vietas. Tačiau konservatoriai yra prieš bet kokias priemones, kurios leistų į šalį atvykti daugiau užsieniečių.

M. Schulzas turi daug ambicingesnę ES ateities viziją nei konservatoriai. Jis norėtų, kad iki 2025 metų būtų sukurta „Jungtinės Europos valstijos“.

Kai kurie socialdemokratai bijo, kad „didžioji koalicija“ jiems neigiamai atsilieptų ir jie tik dar labiau prarastų rinkėjų palaikymą. Kai kurie centro kairės pažiūrų kritikai tvirtina, jog socialdemokratai išdavė savo pagrindinius principus, kad išsilaikytų valdžioje, o už tai rinkėjai juos baudžia.

Pati kanclerė taip pat patiria didžiulį konservatorių spaudimą. Pasak jų, A. Merkel apleido tradicines partijos vertybes ir šitaip atstūmė dalį rinkėjų. Tie savo balsus atidavė kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“, kuri pirmą kartą yra atsovaujama federaliniame parlamente.

Pasak BBC korespondento Berlyne Damieno McGuinnesso, partijos lyderiai nori pasiekti susitarimą. „Jie žino, kad priešingu atveju Vokietija gali likti su nestabilia mažumos vyriausybe ar dar vienų rinkimų neaiškia baigtimi“, – rašo žurnalistas. Tačiau, pasak jo, kiti partijos nariai nėra taip entuziastigai nusitekę, nes baiminasi, jog siekiant susitarimo teks išduoti partijos ideologiją.

Nesėkmės atveju

Jeigu dviem pagrindinėms Vokietijos partijoms nepavyks sutarti dėl „didžiosios koalicijos“, dar įmanoma, kad jos sudarys bendarabiavimo susitarimą. Kaip rašo „Reuters“, centro kairės partija su A. Merkel dirbtų tokiais klausimais kaip biudžetas, Europos ir užsienio politika, bet visais kitais klausimais kanclerė privalėtų įtikinti daugumą parlamentarų ją palaikyti.

Dar vienas galimas scenarijus būtų mažumos vyriausybė. Tai būtų beprecedentis atvejis pokario Vokietijoje. Kita vertus, kai kuriems socialdemokratams tokia galimybė atrodo priimtinesnė nei bendros koalicijos su konservatoriais formavimas. Tačiau A. Merkel anksčiau buvo teigusi, kad tokiu atveju ji verčiau rinktųsi naujus rinkimus.