Artėjantys rinkimai Ukrainoje: už ko stovės Kremlius?
Rin­ki­mai pra­si­de­da ta­da, kai bai­gia­si rin­ki­mai, sa­ko po­li­ti­kos spe­cia­lis­tai. Tai ypač tin­ka Ukrai­nai, ku­rio­je 2019 me­tų pre­zi­den­to ir par­la­men­to rin­ki­mai pra­si­dė­jo dar 2014 me­tais smilks­tant Mai­da­no lau­žams. Ukrai­nos po­li­to­lo­gai įsi­ti­ki­nę, kad bū­si­mie­ji rin­ki­mai jų ša­ly­je bus su­nkūs ir pa­inūs, o ukrai­nie­čiai prie bal­sa­dė­žių eis nu­skur­dę ir nu­krau­ja­vę. Ir ne­aiš­ku kas, skur­das ar ka­ras juos žeis la­biau. 

Ukrainos politikos specialistai sako, kad būsimieji prezidento ir parlamento rinkimai bus kitokie ne tik todėl, kad šalis kariauja. Manoma, kad 2019 metais prie balsadėžių ateis 6 milijonais mažiau žmonių, o tie, kurie ateis – bus nuskurdę, bet tuo pačiu – karingai nusiteikę. Tiesa, kandidatų-siurprizų politologai nežada, rinkimų tiesiojoje varžysis tie patys politikos sunkiasvoriai, kuriuos pasaulis pažįsta jau daugelį metų. Dabartinis prezidentas Petro Porošneka ir jo oponentė Julija Tymošenko jau buria bendražygius ir nors jų pergalės reitingų lentelės dar nežada, politikos specialistai sako, kad reitingai – tik viena iš didelės dėlionės dalių, o jų yra daug.

Rinkimuose dominuos klausimas, kaip „išeiti“ iš konflikto, nes visuomenė šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės. Apie 40 proc. žmonių yra kategoriškai prieš bet kokius susitarimus su Rusija.

„Tai bus pirmi rinkimai po to, kai Ukraina patyrė daug praradimų. Šiuo metu yra apie 10 tūkst. žuvusių žmonių, tai didelė netektis valstybei, kuri nuo pat nepriklausomybės pradžios save matė, kaip taikią šalį. Karo faktorius bus vienas svarbiausių ateinančiuose prezidentiniuose ir parlamentiniuose rinkimuose“, – sakė Pasaulio politikos instituto vadovas Evhen Magda. Anot jo, prezidento rinkimų kampanija bus klasikinė.

„Dabartinis prezidentas P. Porošenka, žinoma, mėgins dar kartą laimėti postą ir atsiskaitinės visuomenei už savo darbus, o kiti kandidatai – žadės. Yra nuomonių, kad net buvęs šalies vadovas Viktoras Juščenka atsargiai „tikrina vandenis“ galimam kandidatavimui, nors aš manau, kad tai – iš politinės fantastikos srities“, – svarstė politikos mokslų specialistas.

Ukraina yra parlamentinė valstybė, kurioje prezidentas yra politinės scenos centre ir tai yra šios valstybės paradoksas. Pasak politologų, konstitucijoje, žinoma, parašyta kitaip, bet, matyt, nuo kunigaikštystės laikų didžiausias dėmesys yra skiriamas šalies vadovui, o ne parlamentui. Kalbėdamas apie dabartinę situaciją Ukrainoje E. Magda pareiškė netikintis prorusiškų jėgų revanšo galimybe. Pasak jo, situacija taip smarkiai pasikeitė, kad tikėtis Regionų partijos pergalės yra labai sunku.

„Nebėra Krymo, pasikeitė situacija Donbase. Tie regionai, kurie visada rėmė Viktorą Janukovyčių, nebėra prorusiški monolitai. Tikėtina, kad prezidento rinkimuose dalyvaus apie 20 kandidatų. Pagrindinių pretendentų esminė problema yra ta, kad savo karjerą jie pradėjo dar valdant Leonidui Kučmai, o tai reiškia – senokai. Mūsuose dažnai kalbama apie „Ukrainos Makroną“, bet aš tuo netikiu, nes Ukrainos visuomenė labai konservatyvi ir patriarchalinė, todėl jauniems žmonėms čia sunku. Šių rinkimų varomoji jėga bus televizija, o ne internetas. Taigi, geri kontaktai su oligarchais, kuriems priklauso televizijos stotys, lems sėkmę. Žinoma, rinkimai pareikalaus daug pinigų, bet pagrindiniams kandidatams tai nėra problema“,– kalbėjo Pasaulio politikos instituto vadovas.

Ukrainos politikos fondo direktorius Konstantinas Bondarenka įsitikinęs, kad šie rinkimai bus smarkiai kitokie ne tik todėl, kad Ukraina kariauja, bet ir todėl, kad šalis neteko bent šešių milijonų rinkėjų. Tie, kurie liko Kryme, taip pat tie, kurie gyvena okupuotuose Donbaso regionuose arba išvyko gyventi ir dirbti į užsienį – nebalsuos.

„Tai stiprūs demografiniai pokyčiai, todėl 2019 metais bus visiškai nauji rinkimai, tokie, kokių Ukrainoje dar nėra buvę. Pas mus apie rinkimus pradėjo kalbėti praėjus vos pusei metų po 2014 metų rinkimų, kalbėta apie greit besikeičiančią dinamiką ir poreikį vis naujai valdžiai. Tarkime, dabar J. Tymošenko blokas „Batkivščina“ (Tėvynė) reitinguose atrodo dvigubai geriau nei prieš porą metų, o kai kurios kitos politinės jėgos – reitinguose smuko. Prezidento ir parlamento santykiai šiuo metu yra įtempti ir teoriškai jis (parlamentas) gali būti paleistas, bet prezidentui to nereikia, nes jis nemato naudos“, – svarstė politikos mokslų specialistas.

Evhen Magda. Wikimedia.org nuotrauka

Dabartinio prezidento P. Porošenkos reitingai nėra dideli, tesiekia 7–10 proc., bet reitingai nėra svarbiausias dalykas. Svarbu ir tai, kad kiti kandidatai yra dar nepopuliaresni, o pusė visuomenės neapsisprendė už kurį kandidatą balsuos.

„Ukrainiečiai mėgsta „statyti už seną arklį“, tą, kuris jau yra išmėgintas, todėl P. Porošenka turi daug šansų būti perrinktas. Netikiu, kad prezidento rinkimuose galėtume pamatyti visiškai naują politiką, Ukrainos sąlygomis tai būtų labai sunku. Šiuo metu šalies politinę kryptį formuoja du politikos senbuviai – P. Porošenka ir J. Tymošenko. Manau kurį laiką taip ir bus“, – sakė politologas.

Politinių studijų centro „Penta“ vadovas Volodomyras Fesenka sakė, kad karas stabilizavosi ir tapo foniniu reiškiniu Ukrainoje. Anot jo, karas jaudina visuomenę, bet paklausus žmogaus asmeniškai karo tema lieka tik penktoje vietoje, kur kas labiau žmones neramina jų gerbūvis, ekonominis stabilumas, sveikata. Žinoma, tiems, kurių artimieji kariauja arba gyvena karo zonoje – konfliktas yra pagrindinė tema, o kitiems tai tik fonas.

Jei Kremlius nuspręs, kad vienas ar kitas kandidatas jiems yra labiau palankus (galimai tai bus J. Tymošenko), jie ras būdų, kaip tą kandidatą remti

„Rinkimuose dominuos klausimas, kaip „išeiti“ iš konflikto, nes visuomenė šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės. Apie 40 proc. žmonių yra kategoriškai prieš bet kokius susitarimus su Rusija, 10–15 proc. yra proputiniški, tokių Ukrainoje taip pat yra. Dalis žmonių – tarp 5 ir 15 proc. taikos nori itin smarkiai, o apie pusę šalies gyventojų nori taikos, bet nenori jos bet kokia kaina. Nėra nė vieno scenarijaus, kuriam pritartų visi. Manoma, kad konfliktas išsitęs, bet negalima atmesti fakto, jog, jei J. Tymošenko bus išrinkta prezidente, ji mėgins susitarti su Vladimiru Putinu. Tiesa, neaišku kokia bus visuomenės reakcija, nes trečdalis žmonių yra labai karingai nusiteikę ir priešinasi bet kokioms deryboms su Maskva. Būtent todėl aš menkai tikiu Minsko susitarimų sėkme ir sėkminga Donbaso reintegracija“, – vardijo V. Fesenka.

Anot jo, reformos Ukrainoje yra aktuali tema, bet paradoksas tame, kad jos rūpi tarptautinei bendruomenei ir šalies valdžiai, bet ne piliečiams. „Žmonės nemėgsta ir bijo reformų, nes jos iki šiol buvo gana nesėkmingos ir skurdino visuomenę“, – sakė politologas.

Volodymyr Fesenka. Wikimedia.org nuotrauka.

Reformos šalyje tikrai vyksta, bet sutarimo dėl jų nėra, vyksta nuolatinė politinė kova ir ideologiniai bei konjunktūriniai susidūrimai.

„Ukrainoje daug politinės konkurencijos, oligarchinio pliuralizmo. Tai itin matosi žiniasklaidoje ir politikoje, žmonės nusivylę, po Maidanų buvo itin didelis tikėjimas, kurį sekė itin didelis nusivylimas. Pusė ukrainiečių netiki niekuo – nei valdžia, nei opozicija. Naujų veidų politikoje nori daug žmonių, bet tokių savo aplinkoje nemato, o ir atsirasti jiems – sudėtinga. Šiuo metu dominuoja oligarchinio kapitalizmo kartos politikai. O nauja karta dar nesubrendo ir neišaugino naujų lyderių, jei tokie atsiras, jie ateis kitoje kadencijoje“, – svarstė politikos specialistas.

Anot jo, problemų šalyje kelia ir tai, kad dalis visuomenės patologiškai nemėgsta dabartinio prezidento. „Yra gana daug piliečių, kurie prezidentą vertina labai negatyviai, todėl rinkimų metu bus balsuojama ne už tam tikrą kandidatą, bet prieš kitus kandidatus“.

Karas stabilizavosi ir tapo foniniu reiškiniu Ukrainoje

Politinių studijų centro „Penta“ vadovas sako, kad dar ankstoka kalbėti apie galimą Rusijos kišimąsi į rinkimus, bet faktas yra tai, jog Rusija visada darė tam tikrą įtaką Ukrainoje vykstantiems rinkimams. Šiuo metu Ukrainoje apribotas Rusijos televizijų ir socialinių tinklų pasiekiamumas, todėl per šias platformas Rusijai sunkiau daryti įtaką.

Visgi politologai įsitikinę, kad jei Kremlius nuspręs, jog vienas ar kitas kandidatas jiems yra labiau palankus (galbūt tai bus J. Tymošenko), jie ras būdų, kaip tą kandidatą remti. Rusija gali mėginti destabilizuoti padėtį, suaktyvinti karo veiksmus, o to galima tikėtis rudenį, silpninti Ukrainą.