Armėnija – vis dar gyva revoliucinė euforija
Ar­mė­ni­jos prem­je­ro par­ei­gas ei­nan­čio Ni­ko­lo Pa­ši­nia­no blo­kas iš­ko­vo­jo triuš­ki­na­mą per­ga­lę per sek­ma­die­nį vy­ku­sius par­la­men­to rin­ki­mus, ini­ci­juo­tus šio re­for­mų sie­kian­čio ly­de­rio, sie­kian­čio įtvir­tin­ti sa­vo po­li­ti­nį au­to­ri­te­tą.

Susivienijimas „Mano žingsnis“, vadovaujamas N. Pašiniano partijos „Pilietinis susitarimas“, gavo 70,45 proc. balsų, o antra likusi partija „Klestinti Armėnija“ – tik 8,37 proc., suskaičiavus balsalapius 90 proc. apylinkių pranešė Centrinė rinkimų komisija.

Po rinkimų ši nuotaika neišvengiamai nuslūgs, ir N. Pašinianui su savo komanda teks susidurti su realybe.

Centristiniam blokui „Mano žingsnis“ taip pat priklauso Misijos partija, vadovaujama žmogaus teisių aktyvisto Manuko Sukiasiano.

Į parlamentą taip pat pateko maža liberali provakarietiška „Šviesiosios Armėnijos“ partija, gavusi 6,33 proc balsų, nurodė komisija.

N. Pašinianas tapo premjeru gegužę po kelias savaites trukusių taikių protestų prieš vyriausybę, nuvertusių veteraną lyderį Seržą Sargsianą.

43 metų buvęs žurnalistas žadėjo išrauti išsikerojusią korupciją ir spręsti išplitusio skurdo problemą. Jis sulaukė didelio palaikymo neturtingoje Kaukazo valstybėje, turinčioje apie 3 mln. žmonių.

„Po rinkimų vystysime Armėnijos demokratiją ir pasieksime, kad įvyktų ekonomikos revoliucija“, – žurnalistams sakė N. Pašinianas, atidavęs savo balsą.

N. Pašiniano reformų vajų kelis mėnesius trikdė S. Sargsiano buvusi valdančioji Respublikonų partija, dominavusi Nacionaliniame susirinkime, kol vyriausybės vadovo tikslinis atsistatydinimas praeitą mėnesį išprovokavo surengti pirmalaikius rinkimus.

Respublikonų partija per sekmadienį vykusius rinkimus tegavo 4,56 proc. balsų, tad neperžengė penkių procentų slenksčio ir nepateko į parlamentą.

Praeitą savaitę N. Pašinianas pažadėjo „geriausius rinkimus, kokie kada nors yra buvęs Armėnijoje“, be balsų klastojimo ir rinkėjų bauginimo.

Vienoje balsavimo apylinkėje Jerevano centre rinkėjai sakė optimistiškai vertinantys N. Pašiniano žadamus politinius pokyčius, taip pat liejo pyktį buvusių korumpuotų pareigūnų atžvilgiu.

„Dėl revoliucijos pagaliau turėsime sąžiningus rinkimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė 72 metų pensininkas Parzikas Avetisianas.

„Balsavau už teigiamus pokyčius, žadamus Nikolo (Pašiniano)“, – pridūrė jis.

Tuo metu 52 metų tapytojas Garnikas Arakelianas sakė: „Noriu, kad visi tie korumpuoti pareigūnai, daug metų apvaginėję ir žeminę mūsų žmones, būtų įkalinti.“

Balsavimui pasibaigus 20 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku rinkimų komisija pranešė, kad rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis – 48,63 procento.

„Revoliucinė euforija“

Eilinių parlamento rinkimų Armėnijoje neturėjo būti iki 2022 metų.

Analitikai sako, kad N. Pašinianas nusprendė siekti pirmalaikių rinkimų, kol dar neprarado populiarumo.

Rugsėjį jo politinis blokas užsitikrino triuškinamą pergalę vietos valdžios rinkimuose ir Jerevane gavo daugiau nei 80 proc. balsų. Sostinėje gyvena beveik 40 proc. visų šios buvusios sovietinės respublikos gyventojų.

„Rinkimai buvo sušaukti nenuslūgus revoliucinei euforijai“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Gevorgas Pogosianas.

„Tačiau po rinkimų ši nuotaika neišvengiamai nuslūgs, ir N. Pašinianui su savo komanda teks susidurti su realybe“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie užsienio politiką N. Pašinianas žada, kad Armėnija „toliau stiprins strateginį aljansą su Rusija ir tuo pat metu plės bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis bei Europos Sąjunga“.

Dėl 101 vietos Nacionaliniame Susirinkime varžėsi devynios politinės partijos ir du rinkimų blokai. Kad patektų į parlamentą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 proc. balsų, rinkimų blokui – septynis procentus.

Tačiau opozicinėms partijos, nepriklausomai nuo jų gauto balsų skaičiaus, atiteks mažiausiai 30 proc. vietų parlamente.

Šiuose rinkimuose galėjo dalyvauti daugiau nei 2,6 mln. rinkėjų.

Rinkimus stebėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai.