Arkadijus Babčenka – netikros žmogžudystės anatomija
„Man pa­sa­kė, kad yra są­ra­šas žmo­nių, ku­rie tu­ri bū­ti nu­žu­dy­ti, ir yra žmo­nių, no­rin­čių su­mo­kė­ti už žmog­žu­dys­tes, – BBC žur­na­lis­tui Jo­na­hui Fis­he­riui pa­sa­ko­jo pla­čios šyp­se­nos ir veš­lios barz­dos vy­ras, tu­rė­jęs nu­žu­dy­ti žur­na­lis­tą Ar­ka­di­jų Bab­čen­ką, ir pri­du­ria: – Aš, ži­no­ma, su­ti­kau. At­si­sa­ky­mas bū­tų reiš­kęs ma­no pa­ties mir­tį.“

Šis vyras – buvęs ortodoksų šventikas Oleksijus Cymbaliukas. Netikras žudikas ir istorija, kurią jis pasakoja – tarsi iš detektyvinio romano, bet tai – realybė. Jis įsivėlęs į netikrą žmogžudystę, kurią suvaidino garsus rusų žurnalistas kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) tam, kad nustatytų tikruosius jos užsakovus ir užkirstų kelią galimai tragedijai.

Gegužės pabaigoje visą pasaulį apskriejo žinia, kad nužudytas garsus rusų žurnalistas ir disidentas A. Babčenka. Žurnalistas atvirai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, todėl niekam nebuvo didelė staigmena, kai jo kraujais paplūdęs kūnas buvo rastas tamsioje Ukrainos sostinės Kijevo daugiabučio laiptinėje. Sergejaus ir Julijos Skripalių nuodijimo istorija dar buvo visiškai šviežia, todėl ir šį tragišką atsitikimą pasaulio visuomenė greitai primetė Rusijai. Manyta, kad tai dar viena Kremliaus kritikų žmogžudystė, tokia pati, kaip ir daugelis prieš ją. Praėjus kelioms valandoms po žinios apie nužudymą šis klausimas buvo nagrinėtas net Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Arkadijus Babčenka: „Tai buvo keisčiausios trys valandos mano gyvenime. Aš buvau morge, susuktas į antklodę lyg koks Gandis. Rūkiau ir žiūrėjau televizorių. Gretimame kabinete patologas kažkam atliko autopsiją.“

Visgi viskas buvo ne taip, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Praėjus dvidešimčiai valandų po to, kai „mirė“ – A. Babčebka pasirodė spaudos konferencijoje. Jis buvo pavargęs, nedrąsus, bet labai gyvas. Jo nužudymas buvo suvaidintas Ukrainos specialiųjų tarnybų, siekiant išsiaiškinti Rusijos vaidmenį politinėse žmogžudystėse.

Nužudymas

Jeigu ne O. Cymbaliukas, šiandien A. Babčenka tikriausiai būtų jau miręs. Jis buvo šventikas, o vėliau – savanoris, kovojęs Rytų Ukrainoje.

2018 metų balandį su O. Cymbaliuku susisiekė senas pažįstamas iš kovų Rytų Ukrainoje laikų. Tai buvo ginklų gamintojas Borisas Hermanas. „Jis manęs paprašė nužudyti kelis žmones, kelis rusus. Jis sakė, kad jie veikia prieš Ukrainą, jie yra mūsų priešai, todėl turi būti nužudyti. Esą yra grupė žmonių, kurie tokiems reikalams skyrė tam tikrą sumą pinigų. Aš sutikau“, – pasakoja O. Cymbaliukas.

Jo nuomone, B. Hermanas kreipėsi į jį, nes manė, kad jis yra lengvai manipuliuojamas žmogus. Netrukus pradėjo plaukti informacija apie pirmąjį taikinį. Tiesa, prieš tai O. Cymbaliukas jau buvo susisiekęs su SBU, ši pradėjo savo tyrimą. SBU jau anksčiau žinojo, kokiais darbais užsiima B. Hermanas, manė, kad jis finansuoja ir vykdo prorusišką veiklą Ukrainoje. Taigi O. Cymbaliukas SBU buvo detaliai instruktuotas, kaip veikti ir ką kalbėti.

Depozitas

Nuo tada O. Cymbaliukas įrašinėjo visus savo pokalbius su B. Hermanu. Jis pasakė kainą – 30 tūkst. dolerių, o B. Hermanas atsakė, kad pridės dar 10 tūkst. dolerių „alui“. Pirmas pinigų perdavimas buvo padarytas mašinoje greta prekybos centro. O. Cymbaliukas viską filmavo.

Kai buvo sumokėti pirmieji pinigai, SBU nutarė, kad atėjo laikas susisiekti su taikiniu, kuriuo buvo A. Babčenka. Būtent tada ir nuspręsta suvaidinti nužudymą.

„Mes gavome informacijos, kad Ukrainoje veikia keli „būreliai“ samdomų žudikų ir kad užsakymas nužudyti A. Babčenką buvo „bandomasis“, – sakė SBU atstovas. Tik suvaidinus žurnalisto nužudymą buvo galima tikėtis gauti likusių potencialių aukų sąrašą.

Arkadijaus Babčenkos nuotrauka prie Maskvos žurnalistų namų, kai manyta, kad jis iš tiesų žuvo.AFP/Scanpix nuotrauka

Taikinys

A. Babčenkos susitikimas su SBU buvo trumpas. Buvo parodyti dokumentai ir leista paklausyti garso įrašo, kur B. Hermanas moka pinigus O. Cymbaliukui už būsimą žmogžudystę.

A. Babčenka taikiniu buvo pasirinktas neatsitiktinai: jis atvirai kritikuoja Rusijos prezidentą ir savo gimtosios šalies problemas. 1990 metais jis pradėjo tarnybą Rusijos armijoje, kovėsi Čečėnijoje, o vėliau dirbo karo korespondentu Gruzijoje ir Ukrainoje. Jis atvirai V. Putiną vadina uzurpatoriumi ir mažuoju diktatoriumi.

2017 metais A. Babčenka jau turėjo tiek priešų, kad buvo priverstas sprukti iš gimtinės į užsienį. Jis su šeima paliko Rusiją ir gyveno Čekijoje, Izraelyje, o galiausiai – Ukrainoje. Čia jo bičiulis ir taip pat išeivis iš Rusijos Aideris Muzhdabaevas pasiūlė jam darbą Krymo televizijos kanale ATR.

Po pokalbio su SBU A. Babčenka grįžo namo, ten reikėjo apie visa tai papasakoti žmonai.

„Norėjau bėgti, griebti vaikus, vyrą ir pabėgti. Nežinojau kur, gal į kokią salą. Paklausiau, ką darysime, o Arkadijus atsakė – pagausime tuos šliužus“, – pasakoja A. Babčenkos žmona Olga. Kelias ateinančias savaites A. Babčenka beveik nesirodė viešumoje, mažai rašė. Jis apsimetė, kad susižeidė koją, todėl negali išeiti iš savo buto. O tada atėjo gegužės 29-oji ir tas momentas, kai prasidėjo specialioji operacija.

„Viskas buvo tikrai paprasta. Aš pabaigiau savo sriubą, paskambinau taksi ir išvažiavau nužudyti A. Babčenkos“, – pasakoja O. Cymbaliukas. Na, o būsimoji auka – ruošėsi.

„Mes turėjome grimo meistrą, kuris nupiešė šešėlius ant mano veido, kad atrodytų taip, lyg būčiau netekęs kraujo. Mano lūpos buvo ištepliotos. O tada jie mane apipylė kiaulės krauju. Apsimečiau, kad mane nušovė, kritau, ištaškiau kraują, grimo meistras sukišo kraujuotą skudurėlį man į nosį ir atsiprašė“, – pasakoja A. Babčenka. O jo žmona turėjo elgtis kaip įmanoma ramiau, nekelti panikos.

„Ką pamačiau, atidaręs duris? Pamačiau žmogų kraujo klane. Viskas atrodė labai tikra, grimo meistrai puikiai padirbėjo. Akimirką pamaniau, kad jei visa tai būtų tikra, būtų siaubinga“, – pasakoja O. Cymbaliukas.

Kai jis išėjo, A. Babčenkos žmona paskambino greitajai pagalbai ir policijai. Jo „kūnas“ buvo išvežtas, o visi, kurie jį pažinojo, bet nežinojo apie specialiąją operaciją – buvo sukrėsti.

„Pirmas atvyko Aideris Muzhdabaevas. Jis labai verkė, aš norėjau jam viską papasakoti, bet negalėjau“, – prisimena Olga Babčenka. Paramedikai, kurie išvežė A. Babčenką, viską darė taip, lyg jis būtų sunkiai sužeistas, buvo baiminamasi, kad procesą seka nusikaltimo užsakovai. Detalės apie „mirtį“ netrukus pasklido žiniasklaidoje, jas patvirtino policija, atsirado „nutekintų“ nuotraukų.

Morgas

„Tai buvo keisčiausios trys valandos mano gyvenime. Aš buvau morge, susuktas į antklodę lyg koks Gandis. Rūkiau ir žiūrėjau televizorių. Gretimame kabinete patologas kažkam atliko autopsiją“, – kraupias detales prisimena A. Babčenka.

Žmona mena jam pavydėjusi, mat šiam su niekuo nereikėjo bendrauti, o štai jai – reikėjo. Žinia apie A. Babčenkos mirtį skriejo greitai, daugelis šalių ir jų lyderių suskubo pasmerkti šį nusikaltimą.

Pinigai

Kai A. Babčenka morge žiūrėjo televizorių, jo tariamas žudikas O. Cymbaliukas informavo užsakovą B. Hermaną, kad „darbas padarytas“. Jis nusiuntė žinutę, kad „kirminas sutraiškytas, žiūrėk žinias“.

Po kelių valandų B. Hermanas atsakė, kad yra pagiringas, todėl susitikti dabar negali, pasiūlė tai padaryti kitą dieną. Bet susitikimas neįvyko, nes darbo ėmėsi SBU agentai, buvo nutarta nelaukti kitos dienos, mat kilo nemenkas triukšmas. SBU taip pat turėjo informacijos, kad B. Hermanas nusipirko bilietą į Italiją, todėl jis buvo skubiai suimtas. Žaidimas baigėsi.

Apreiškimas

Kitą dieną apie 17 val. Kijevo laiku pavargęs A. Babčenka pasirodė spaudos konferencijoje SBU būstinėje. Nustebusiems žurnalistams buvo paaiškinta, kas nutiko. A. Babčenka paėmė mikrofoną ir atsiprašė, kad suklaidino žmones. „Aš laidojau kolegas ir draugus, žinau, koks šlykštus jausmas ką nors laidoti. Bet nebuvo jokio kito kelio“, – sakė žurnalistas. Jo draugai džiūgavo, bet buvo ir tokių, kuriems šis scenarijus pasirodė įžeidus. Istorijos nesuprato daugelis tų, kurie gyvena užsienyje.

„Manau, kad tai infantilus reikalas. Tai tragedija Ukrainai“ , – sakė Michailas Bociurkiwas, nagrinėjantis Ukrainos politikos užkulisius. Pasak jo, daugelis žmonių šią SBU operaciją vertina taip, lyg ji būtų padaryta rusų specialiųjų tarnybų, nes „naudojamos netikros naujienos, kuriomis siekiama įtikinti žmones“.

Sąrašas

O ką Ukraina gavo iš netikros A. Babčenkos mirties? Pasak SBU atstovo, jie gavo sąrašą, kuriame yra 47 žmonių pavardės. Tai – žurnalistų, politikų, aktyvistų pavardės. Dalis jų – Rusijos, o dalis – Ukrainos piliečiai. Taip pat buvo gauta nemažai informacijos apie tai, kaip Rusijos specialiosios tarnybos veikia Ukrainoje.

Pasak SBU, pirmasis tame sąraše yra A. Babčenkos draugas ir vadovas Aideris Muzhdabaevas, kurį dabar saugo SBU. Tiesa, ne visi tiki sąrašo egzistavimu, net ir tie, kurie galbūt yra sąraše. Pasak skeptikų, sąraše esantys žmonės mažai ką bendro turi su Rusija, todėl kai kurie jų atsisakė apsaugos. Jie mano, kad sąrašas, kaip ir nužudymas – SBU padirbinys, siekiant įbauginti savo darbą dirbančius žurnalistus, kurie nebūtinai gražiai atsiliepia apie tą pačią SBU. Specialiosios tarnybos tai neigia.

Ryšys

Ukrainiečiai sako, kad jie rado ir tiesioginį ryšį su Rusija. Manoma, kad užsakovą B. Hermaną su Rusijos specialiosiomis tarnybomis sieja Viačeslavas Pivovarnikas. Jis gyvena Rusijoje, ir, teigiama, buvo vienas pagrindinių „žaidėjų“ užsakant nužudymus.

Tiesa, šio žmogaus rasti ir pasiekti neįmanoma, todėl visų žvilgsniai krypsta į B. Hermaną, kuris nė neneigia, kad buvo tarpininkas, bet neigia užsakęs žmogžudystę. Esą jis tik turėjo perduoti sąrašą, o viso kito nežinąs.

Pasekmės

Visi, kurie buvo įsivėlę į šią istoriją, jau niekada nebus tokie, kokie buvo. Babčenkų pora niekada nesijaus saugūs Ukrainoje. „Aš nerimauju, nesijaučiu saugi. Taip, šiuo metu esame saugioje vietoje, bet nesijaučiu saugi net čia. Vieną dieną reikės iš čia išeiti, ir nežinia, kas nutiks ateityje“, – sakė Olga Babčenka.

Jos vyras vis dar spiriamas prie sienos kalbėti apie savo poelgio etiką. „Aš suprantu, iš kur atsiranda kritika. Ji ateina iš žmonių, kurie hipokritiškai kalba apie etiką, moralę ir tvarką. Taigi, ponai, norėčiau, kad pabūtumėte mano situacijoje, kai pas jus ateina ir pasako, jog kažkas sumokėjo, kad jus nužudytų. Ar pasakysite „ne“ tik dėl etikos ir standartų? Jei būčiau taip padaręs, žmonės būtų mirę“, – sakė A. Babčenka.