Ar Kataloniją gali valdyti prezidento holograma?
Ka­ta­lo­ni­jo­je pra­si­dė­jo keb­lus nau­jos re­gio­ni­nės val­džios for­ma­vi­mas. Se­pa­ra­tis­tai no­ri, kad re­gio­nui vėl va­do­vau­tų bu­vęs jo pre­zi­den­tas Car­le­sas Puig­de­mont'as, pa­bė­gęs į Bel­gi­ją ir at­si­sa­kan­tis grįž­ti į Is­pa­ni­ją. Jei ka­ta­lo­nai mė­gins jį inau­gu­ruo­ti, Mad­ri­das grū­mo­ja tie­sio­gi­niu val­dy­mu.

Katalonijos parlamentas Barselonoje 83 dienas išbuvo tuščias. Ten darbavosi tik valytojai, kad šios Ispanijos šiaurės rytinės provincijos valdžios pastatas neapsitrauktų voratinkliais. Tai didelis kontrastas tam, kas šiame pastate vyko vos prieš kelis mėnesius, kai spalį jis skardėjo nuo separatistų dainų, jiems vienašališkai paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Ispanijos Konstitucinis Teismas veikiausiai iškart suspenduos Carleso Puigdemont'o išrinkimą, kol nagrinės teisinę valdymo per atstumą galimybę.

Tačiau vakar Katalonijos parlamentarai grįžo į savo raudono aksomo kėdes ir pradėjo darbą po pirmalaikių rinkimų, kuriuos Ispanijos vyriausybė surengė regione gruodžio 21 dieną. Per krizės įkarštį Madridas paleido Katalonijos parlamentą bei ministrus, sustabdė regiono taip branginamą autonomiją ir sušaukė pirmalaikius rinkimus. Juos menkute persvara ir vėl laimėjo nepriklausomybės šalininkai, tad didžiausia per dešimtmečius politinė krizė Ispanijoje tęsiasi.

Kataloniją ir vėl valdys trys separatistinės partijos, laimėjusios 72 iš 135 vietų. Tiek mandatų joms pakanka, jeigu sugebės sudaryti koaliciją. Pirmiausia naujos sudėties regioninis parlamentas turi išrinkti tarybą, o tada ši bus atsakinga siūlyti naują prezidentą. Čia ir atsiras didžiausių problemų.

Separatistai siekia sugrąžinti į lyderius C. Puigdemont'ą, buvusį Katalonijos prezidentą, nors jis yra daugiau nei už 1000 kilometrų nuo Barselonos, Belgijoje. Šią savanorišką tremtį pasirinkęs C. Puidemont'as atsisako grįžti, nes vos įkėlęs koją į Ispanijos žemę jis bus areštuotas už antivyriausybinę veiklą ir maišto kurstymą, o tai gali užtraukti jam 30 metų kalėjimo.

Pirmas neaiškumas – kaip aštuoni nepriklausomybę remiantys politikai, esantys kalėjime arba tremtyje, galės atiduoti savo balsą ir veikti parlamente, kai jų ten nėra.

Ir vėl aklavietė

C. Puigdemont'o komanda įsitikinusi, kad jis gali valdyti ir iš toli, per „Skype“, „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus, tačiau tai jau užtraukė jam „holograminio prezidento“ pravardę Ispanijos žiniasklaidoje. Pavyzdys separatistams yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuriam pagrindinė bendravimo priemonė yra „Twitter“.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy perspėjo, kad bet kokie mėginimai inauguruoti C. Puigdemont'ą baigsis tiesioginio valdymo pratęsimu. Dauguma teisininkų sutinka, kad Ispanijos Konstitucija neleidžia turėti prezidento tremtyje, tai bus nelegalu. Pasak ekspertų, C. Puigdemont'ui reikės „fiziškai būti Katalonijoje“, kad užimtų prezidento postą. Tačiau separatistai to nepripažįsta ir sako, kad M. Rajoy negali uždrausti C. Puigdemont'ui tapti Katalonijos prezidentu. Dvi didžiausios nepriklausomybę remiančios partijos – kairiųjų respublikonų „Esquerra Republicana de Catalunya“ ir C. Puigdemont’o sąrašas „Drauge už Kataloniją“ – mano, jog C. Puigdemont’ą galima prisaikdinti ir per vaizdo ryšį arba net įgaliojimą. M. Rajoy tai vadina absurdu.

Pasak valdančiųjų Madride, Katalonijos nepriklausomybės krizė peraugo į politinį farsą. M. Rajoy centro dešiniųjų Liaudies partija įsitikinusi, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas veikiausiai iškart suspenduos C. Puigdemont'o išrinkimą, kol nagrinės teisinę valdymo per atstumą galimybę.

Jeigu C. Puigdemont'as negalės būti Katalonijos prezidentu, kita tikėtina kandidatė – „Piliečių“ lyderė Ines Arrimadas. Jos partija laimėjo 36 vietas, dviem daugiau nei C. Puigdemont’o, tačiau jokių galimybių sukrapštyti daugumą parlamente ji neturi.

Šiuo metu turtingoje, 7,5 mln. gyventojų turinčioje Katalonijoje ramu, triukšmingi ir pikti protestai, trukę kelis mėnesius, nurimo.

Separatizmo parodija

Tuo metu, kai Katalonijoje formuojama nauja regioninė valdžia, netikėtai išpopuliarėjo Tabarnija – atsiskyrimo nuo Katalonijos siekiantis fiktyvus regionas, nusidriekęs Viduržemio jūros pakrantėje nuo Taragonos iki Barselonos ir pirmuoju savo prezidentu jau prisaikdinęs aktorių bei teatro prodiuserį.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Tai, kad didieji miestai labai politiškai nutolę nuo kaimiškosios Katalonijos, nėra naujiena, bet Tabarnijos populiarumas internete nustebino. Socialiniuose tinkluose ji buvo paminėta daugiau kaip 600 tūkst. kartų, dešimtys tūkstančių žmonių pasirašė peticiją už jos nepriklausomybę nuo Katalonijos.

Savo nepriklausomybei pateisinti Tabarnija naudoja tokią pačią kalbą ir argumentus kaip Katalonijos separatistai, reikalaujantys nepriklausomybės nuo Ispanijos. Jos šūkis „Barselona nėra Katalonija“ atliepia separatistų „Katalonija nėra Ispanija“. Tabarnija taip pat teigia nieko nelaiminti iš Barselonos gerovės, lygiai kaip katalonų separatistai skundžiasi, kad regionas daugiau atiduoda Ispanijai, nei gauna.

Tabarnija įnešė gerą humoro dozę į įtemptą politinį klimatą. 74 metų Albertas Boadella, kadaise buvęs vienas ryškiausių Katalonijos teatro režisierių, 2007 metais palikęs Barseloną ir išvykęs į Madridą, nes nacionalistai boikotavo jo darbą, buvo prisaikdintas Barselonoje per vaizdo ryšį „iš tremties Madride“. Savo inauguracinėje kalboje jis pareiškė, kad separatistai suskaldė Kataloniją ir Ispaniją, tą patį padarys ir Europai, jeigu jiems bus leista. „Tabarnijoje visiems yra vietos“, – sakė jis.

„Mes sieksime to paties, ko siekia separatistai. Tabarnija taps jų košmaru taip pat, kaip jie tapo mūsų. Mes – šalutinis proceso efektas. Esame daugiakultūriški, laisvi, ispanai ir europiečiai“, – kalbėjo Tabarnijos atstovas spaudai žurnalistas Jaume Vivesas.