Apie Ukrainos žvalgybą iš pirmų lūpų: nuo vidinės virtuvės iki kovos su Rusija
Miš­ke, 10 ki­lo­me­trų nuo Ki­je­vo, va­žiuo­jant plen­tu link Ži­to­mi­ro, yra Už­sie­nio žval­gy­bos tar­ny­bos (UŽT) už­mies­čio būs­ti­nė. Šios tar­ny­bos pa­grin­di­nė už­duo­tis – su­rink­ti in­for­ma­ci­ją iš už­sie­nio, ją iš­ana­li­zuo­ti ir pa­teik­ti aukš­čiau­siems vals­ty­bės as­me­nims, kad šie pri­im­tų spren­di­mus, ra­šo „U­krin­form“. 

2017 metų rugsėjo mėnesį UŽT vadovu buvo paskirtas diplomatas Jehoras Božokas. Prieš tai dvejus metus jis vadovavo Ukrainos misijai prie NATO, Briuselyje. Interviu „Ukrinform“ Jehor Božok pasakoja apie bendradarbiavimą su britų MI6 ir JAV Centrinės žvalgybos agentūra (CŽA), apie Rusijos planus „sutvarkyti Ukrainos klausimą“ ir apie savo pirmtako pareigose – Hrigorijaus Iljašovo – vaidmenį, žlugdant Ukrainos UŽT.

– Ukrainoje startavo prezidento rinkimų kampanija. Ko reiktų laukti iš Rusijos, kuri per pastaruosius metus kišosi į mažiausiai 5 šalių, NATO narių, rinkimus?

– Visoms Rusijos specialiosioms tarnybos iškeltas konkretus uždavinys – „uždaryti Ukrainos klausimą“ 2019 metais. „Uždaryti“ – reiškia sugrąžinti Ukrainą į Rusijos Federacijos įtakos orbitą. Ir padaryti tai taip užtikrintai, kad jokių spalvotųjų revoliucijų Ukrainoje daugiau niekados neįvyktų. Tam Kremliuje parengtos trys įvykių Ukrainoje vystymosi scenarijai.

Kremlius įsakė šiais metais papildomai skirti 350 milijonų JAV dolerių savo specialiosioms tarnybos rinkimus Ukrainoje paveikti.

Pirmasis – tai prorusiškų jėgų revanšas per prezidento arba parlamento rinkimus.

Tuo atveju, jeigu prorusiškos jėgos arba tos jėgos, kurios tenkina Rusijos užmojus, pralaimės prezidento rinkimuose, bus panaudotas antrasis scenarijus – būtent, vidinė destabilizacija arba taip vadinamas „kontroliuojamas chaosas“, kad Ukraina būtų jėga priversta priimti Kremliaus iškeltas sąlygas.

Trečiasis scenarijus – karinė operacija, jeigu nepavyks įgyvendinti du pirmuosius scenarijus. Kremlius neatmeta atviros karinės agresijos prieš Ukrainą galimybės.

Tikimybė, kad bus realizuotas 2 arba 3 scenarijus yra labai didelė. O kokie yra tikrieji Vladimiro Putino planai, nežino niekas, išskyrus patį Putiną.

– Kokie metodai bus panaudoti Ukrainoje?

– Tai visi priešininko įtakojimo įrankiai, kuriuos turi specialiosios tarnybos savo arsenale: nuo kibernetinių atakų iki diversijų, papirkimų, provokacijų. Taip pat bandymai įtakoti visuomeninės nuomonę, per dezinformaciją, propagandą, „penktąją koloną“, „naudingųjų idiotų“ naudojimą...

Rusijos Federacijos specialiosioms tarnybos skirti milžiniški biudžetai, kurie naudojami vykdyti griaunamąją veiklą Ukrainoje. Mes gavome informacijos, kad Kremlius įsakė šiais metais papildomai skirti 350 milijonų JAV dolerių savo specialiosioms tarnybos rinkimus Ukrainoje paveikti.

– Jūsų duomenimis, kam bus skirti šie pinigai?

– Viskam – netikrų naujienų apmokėjimui, papirkimui, provokacijų organizavimui – protestams, vidaus politiniam spaudimui valstybės vadovybei, kibernetinių atakų parengimui... Uždavinys, iškeltas visoms Rusijos specialiosioms tarnybos, – „bet kas, tik ne Porošenka“. Rusijos politikų nuomone, Porošenka yra vienintelis asmuo, su kuriuo neįmanoma susitarti, kad Ukraina grįžtų į Rusijos įtakos orbitą. Jis tikrai stengiasi nuvesti Ukrainą į NATO ir ES bei Kremliaus įvardijamas kaip „rusofobas“. Pastarųjų ketverių metų pažanga yra akivaizdi. Tai pripažįstama ne tik Ukrainoje ir Vakaruose, bet ir pačioje Rusijoje.

Uždavinys, iškeltas visoms Rusijos specialiosioms tarnybos, – „bet kas, tik ne Porošenka“.

Be to, tai pasiekta karinės priešpriešos su Rusija sąlygose. Kremliuje tikisi, kad bet koks valdžios perkrovimas Ukrainoje sąlygos tam tikrą valstybės mechanizmo paralyžių kol bus pastatyta nauja valdžios vertikalė. Ši pauzė palies visas gyvenimo sritis, įskaitant ir karines organizacijas, kas suteiks Rusijai kelių mėnesių langą tam, kad be ypatingų nuostolių okupuoti Ukrainą, kaip ji tai bandė padaryti 2014 metais. Tam tikslui prie mūsų sienų jau yra dislokuota beveik 50 tūkstančių Rusijos kariškių su visa ginkluote ir technika. Jų parengimo laipsnis – nuo 24 iki 72 valandų.

– Dėl kokios priežasties rusai nusprendę užgrobti Ukrainos jūreivius Azovo jūroje?

– Kerčės sąsiauryje turėjo būti pakartotas 2008 metų Gruzijos scenarijus, kuomet Rusijos kariuomenė privertė Gruzijos ginkluotąsias pajėgas panaudoti ginklą savigynai ir tai tapo pretekstu pradėti intervenciją šiuos šalies teritorijoje. Jūs atsimenate kiek tada kainavo Gruzijai ir tarptautinei bendruomenei neleisti Rusijos kariuomenei įžengti į Tbilisį.

Nereikia būti didžiu žvalgu arba analitiku, kad suprastum, jog provokacijai Azovo jūroje buvo ruošiamasi. Internete pasirodė vaizdo įrašas nufilmuotas iš Rusijos laivo kuris taranavo Ukrainos katerį. Vaizdas turėjo užfiksuoti Ukrainos laivo gynimosi šūvį. Tai turėjo tapti „legimitizacija“: mes iššovėme, reiškia užpuolėme Rusijos karinį laivą ir jie turi pagrindą pilno mąsto kariniam atsakui. Bet mūsų jūreiviai nepasidavė ir neleido įvykdyti provokacijos, kurios pasekmės galėjo būti labai rimtos.

Būtent dėl to prezidentas paskelbė karinę padėtį, kad pasiruoštų galimam naujam Rusijos Federacijos agresijos etapui.

– Tam tikru laikotarpiu buvo raginimų NATO lydėti Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje. Jūsų nuomone, ar dabar NATO yra pasiruošusi panašiai tiesioginei konfrontacijai su Rusija ginant Ukrainos interesus?

– NATO, Ukraina ir visas civilizuotas pasaulis nenori pasiduoti Rusijos provokacijoms, nukreiptoms pradėti karą. Niekas nesiruošė simetriškam atsakui. Svarbu, kad pasaulio bendruomenė žinotų, kas iš tikrųjų vyksta.

Po Krymo aneksijos, Rusijos visuomenė pradeda blaivėti. Eilinei piliečiai supranta, kad Krymas – brangus malonumas, o jį ankščiau išlaikė Ukrainos mokesčių mokėtojai.

Visa Rusijos taktika yra grindžiama apgaule. Jeigu mes užtikrinsime, kad pasaulio bendruomenė tinkamai žinos, kas vyksta Juodojoje ir Azovo jūrose, Kerčės sąsiauryje – to pakaks sulaikyti agresiją. Rusija maksimaliai priešinosi tam, kad užsienio jėgos būtų šalia Krymo. Bet koks karinis laivas gali vykdyti žvalgybą. Tačiau, be laivų, yra palydovinė žvalgyba, aviacija, bepiločiai orlaiviai NATO savo ginkluotėje turi lėktuvą žvalgą „Global Hawk“, bendradarbiaujama tarp specialiųjų tarnybų. Tai leidžia mums ir mūsų NATO partneriams vykdyti Juodosios ir Azovo jūrų akvatorijose nuolatinę visų ten vykstančių procesų stebėseną.

Šiandien karinės operacijos užsienyje – vienintelis būdas Rusijos valdžiai išlaikyti savo autoritetą šalies viduje. Po Krymo aneksijos, Rusijos visuomenė pradeda blaivėti. Eilinei piliečiai supranta, kad Krymas – brangus malonumas, o jį ankščiau išlaikė Ukrainos mokesčių mokėtojai. Krymas nėra pelningas.

Taip pat per pastaruosius ketverius metus tarptautinės sankcijos, kurias Putinas vadina „juokingomis“, atėmė iš Rusijos biudžeto 173 mlrd. JAV dolerių. Nežinau kiek yra „juokinga“ šį suma Putinui, tačiau, esu įsitikinęs, kad eiliniam rusui tai yra beprotiški pinigai.

– Kas nustatė tokią nuostolių sumą?

– Tai Rusijos vyriausybės atlikti vidaus paskaičiavimai 2018 metų pabaigai, kurių jie neafišuoja.

– Iki tampant UŽT vadovu jūs dvejus metus vadovavote Ukrainos misijai prie NATO. Aljanso Varšuvos susitikime 2016 metais Ukraina įsipareigojo reformuoti jėgos institucijas. Ar daro UŽT kokius nors žingsnius šia kryptimi?

– Tai uždavinys, kurį atlikti mane paskyrė prezidentas. Aš jau metus įgyvendinu Petro Porošenkos patvirtintą Užsienio žvalgybos tarnybos reformavimo koncepciją pagal NATO standartus.

Reformos reikalingos, kad atsirastų pasitikėjimas ir būtų įdiegtas tinkamas bendradarbiavimas su NATO žvalgybos bendruomene. Be integracijos į NATO žvalgybos tarnybų būrį reali Ukrainos integracija į aljansą neįmanoma.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Jehoras Božokas.

– Ir ką gi numato reformavimo koncepcija?

– Ukrainos žvalgybos desovietizaciją arba jeigu norite „dekagebizaciją“. Mes turime atrasti savo istoriją, suprasti, ką reikia būti Ukrainos žvalgyba. Sovietų laikotarpiu Ukrainos Užsienio žvalgyba buvo Rusijos Federacijos – SSSR KGB išorės žvalgybos priedas. Mes neturėjome galimybės analizuoti, prognozuoti, planuoti ir priimti savarankiškus sprendimus. Galėjome tik gauti informaciją ir perduoti ją į Maskvą. Gaudydavome iš ten nurodymus ir taip buvo dirbama ilgą laiką.

Šiandien Ukrainos užsienio žvalgyba pasuko į kitą pusę. Mums atsirado vienas didelis pavojus rytuose – „Putino Rusija“, ir tai yra pavojus mums bei visam civilizuotam pasauliui. Prezidentas iškėlė mums užduotį – pradėti galvoti ir pateikti prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ne tik informaciją, o kokybišką analitiką, prognozes ir modelius. Būtent tai, kas pastaruoju metu Ukrainos žvalgų bendruomenėje iš vis neegzistavo. Prezidento pavedimu kartu su mūsų Vakarų partneriais mes paruošėme naujo įstatymo „Dėl Ukrainos užsienio žvalgybos“ projektą, kuris be kita ko skirtas neleisti, kad Ukrainos žvalgybos bendruomenė – pasienio žvalgyba, karinė žvalgyba ir užsienio žvalgyba – būtų naudojama nedemokratiškais tikslais.

– Rusija savo specialiosioms tarnyboms skiria šimtus milijonų dolerių. Kiek mūsų žvalgai yra motyvuota dirbti?

– Įstatymo projekte mes diegiame žvalgų darbo apmokėjimo principą, kuris dabar galioja: detektyvo algos pagrindą sudaro minimalus atlyginimas padaugintas iš fiksuoto pagal normatyvus numatyto koeficiento. Jeigu Aukščiausioji Rada priims šį įstatymą, tada pradedantysis žvalgas gaus maždaug 30 tūkstančių grivinų. Be to, bus užtikrintas medicininis aprūpinimas, gyvenamasis plotas, jis ir jo šeima bus apsaugoti.

Dar noriu pabrėžti, kad žvalgų bendruomenė naujame įstatyme pasiūlė įtvirtinti galimybę dirbti žvalgyboje visiems – kariškiams, diplomatams, prokurorams, valstybės tarnautojams. Asmeniškai aš matau užsienio žvalgybą labiau civilinę. Klasikinė sovietinė koncepcija numatė, kad žvalgas turi turėti antpečius. Toks sau pulkininkas Maksimas Maksimovičius Isajevas. Sovietų žvalgybos antipodas – CŽA. Ten visi civiliai. Didžiosios Britanijos MI6 – visi civiliai, Vokietijoje – civiliai. Aš nesakau, kad turėti antpečius – tai blogai, bet mes turime suteikti žmonėms galimybę pasirinkti ir tai įstatymo projekte yra numatyta. Dar manau, kad mums reiktų nustoti būti pernelyg užsidariusiems. Ir jūsų, kaip žurnalisto, buvimas čia byloja, kad mes jau pasiekėme tam tikrų tikslų.

– Dabar sakoma, kad specialiausios tarnybos nėra tinkamai prižiūrimos. Kokia kontrolė numato naujas įstatymo „Dėl užsienio žvalgybos“ projektas?

– Ukrainos žvalgų bendruomenė pasisako už tai, kad Ukrainoje būtų įdiegta civilinė demokratinė žvalgybos veiklos priežiūra. Įstatymo projekte įrašyta, kad tokią priežiūrą vykdo Aukščiausiosios Rados komitetas. O toliau pats parlamentas turi nuspręsti, kurį komitetą jie įgalios prižiūrėti žvalgybos veiklą.

– Toks pasiūlymas yra. Parlamente yra įregistruotas įstatymo projektas Nr. 9462, kuris numato įsteigti specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos institucijų parlamentinės kontrolės komitetą...

– Jeigu aš neklystu, šio įstatymo projekto iniciatorius yra ponas Levusas. Tarp deputatų vyksta diskusijos, kokia forma kontroliuoti Ukrainos žvalgybos sektoriaus veiklą. Mes dalyvaujame jose kartu su NATO, Jungtinių Valstijų, Ženevos politikos ir saugumo centro atstovais. Mes sutinkame su bet kokia parlamentinės kontrolės forma, kurią pasirinks pats parlamentas. Ukrainos žvalgyba yra suinteresuota turėti profilinį komitetą. Kuomet parlamente supras, ką veikia žvalgyba, jiems bus žymiai lengviau suderinti su mumis biudžetus. Šiai dienai ne visi deputatai supranta, kam leisti pinigus žvalgybai.

– Ar yra žinoma kada naujas įstatymo „Dėl užzienio žvalgybos projektas“ bus pateiktas nagrinėti Aukščiausioje Radoje?

– Tikimės, kad Ukrainos įstatymo leidėjai priims šį įstatymą šiai Ukrainos Aukščiausiosios Rados kadencijai nepasibaigus. Savo darbą mes padarėme ir dabar laukiame tolesnių žingsnių.

– Iki Orumo revoliucijos (Euromaidano) beveik keturis metus UŽT pirmininku buvo Hrihorijus Iljašovas. Jis dar yra žinomas kaip buvusios teisingumo ministrės Olenos Lukaš vyras. Jeigu Janukovyčiaus laikų Ukrainos saugumo tarnybos ir Gynybos ministerijos vadovams buvo pradėtos baudžiamosios bylos, tai apie Iljašovą nieko tokio negirdėti... Kaip jo veikla įtakojo Užsienio žvalgybos tarnyba?

– Viename iš savo neseniai duotų interviu Turčinovas (Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius – red. past.) pasakė, kad kai mes susidūrėme su tiesiogine Rusijos Federacijos ginkluota agresija, tada supratome, kad visos iki to laiko vykdomos Ginkluotų pajėgų ir Gynybos ministerijos reformos buvo skirtos sunaikinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Aš galiu jums pasakyti, kad UŽT nebuvo išimtis.

– Ką padarė Iljašovas tam, kad sunaikintų UŽT?

– Tam pakako nieko nedaryti. Suprantate, kiekvienas specialistas turi jausti savo reikalingumą. Jeigu žmogus 5–10 metų jaučia, kad yra reikalingas, jis praranda tikėjimą tuo, ką daro. Demoralizacija. To pakako. Personalo kaita – elegantiškas visų tų struktūrinių elementų, reikalingų pilnaverčiam viso organizmo darbui, naikinimas. Klaidingų tikslų politika, begalybės normatyvinių teisinių aktų, darbo grupių kūrimas, begalybės užduočių, kurių vykdymas, viena vertus, atima visas jėgas ir laiką, o kita vertus, jos tiesiog nereikalingos, iškėlimas. Tai sabotažo klasika.

Esu įsitikinęs, kad ponas Iljašovas yra puikus profesionalas, tačiau ne Ukrainos specialiųjų tarnybų.

Jeigu jūs norite sugriauti bet kurią įstaigą, yra absoliučiai aiškus taisyklių rinkinys. Jį galima surasti internete. Visi šie dalykai buvo įgyvendinti Užsienio žvalgybos tarnyboje. Pernai aš Užsienio žvalgybos tarnyboje panaikinau 1531 nereikalingą normatyvinį teisinį aktą.

– Kurį sukūrė Iljašovas?

– Ne tik jis, bet šie teisiniai aktai egzistavo. Aš panaikinau daugiau nei dešimtis nereikalingų įsipareigojimų ir užduočių, kurias kiekvieną dieną turėjo vykdyti žvalgas nežinia dėl ko. Aš panaikinau daug darbo grupių, anuliavau eilę užduočių, priemonių planų, kuriuos mes ir toliau vykdėme, bet kurie iš esmės naudos valstybei neteikė. Tai vadinasi klaidingų tikslų politika.

Tokią žvalgybą mes gavome. Kita vertus, jūs klausėte, kodėl Iljašovo dėl nieko nekaltina? O dėl ko jį kaltinti? Jis gi nepadarė nieko, nepažeidė įstatymų. Tai klasikinė bet kokios specialiosios tarnybos technologija – dirbti taip, kad nebūtum sugautas. Tačiau įvykdyti savo užduotį. Esu įsitikinęs, kad ponas Iljašovas yra puikus profesionalas, tačiau ne Ukrainos specialiųjų tarnybų.

– Manote, kad jis tarnavo Rusijos Federacijai?

– Daugiau nieko nepasakysiu. Aš negaliu to teikti, kadangi tam, kad teigčiau, turėčiau turėti įrodymų, o turiu tik nuojautą.

– Būdamas Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu naudos jis neatnešė?

– Ne. Bet tai buvo padaryta labai elegantiškai, labai profesionaliai. Ir tai atsakymas į klausimą, kodėl ponas Iljašovas nėra patrauktas atsakomybėn. Juk mes – teisinė valstybė ir mes nesivadovaujame įvertinimais, jausmais arba prielaidomis. Mes vadovaujamės faktais. Todėl aš ir sakau, kad ponas Iljašovas yra puikus profesionalas, tačiau, mano supratimu, jis ne Ukrainos žvalgybos profesionalas.

– UŽT turi vidaus saugumo skyrių. Ar jis pagavo kokį nors „laimikį“?

– Prieš du ar tris mėnesius Generalinės prokuratūros svetainėje buvo pranešimas, kad teismui perduota Užsienio žvalgybos tarnyboje demaskuoto agento byla.

– Kieno naudai jis dirbo?

– Rusijos. Problema yra tai, kad profesinį profesionalų „kurmį“ labai sunku demaskuoti. Dar sunkiau patraukti atsakomybėn teisinėje valstybėje. Todėl naujame įstatymo „Dėl Ukrainos užsienio žvalgybos“ projekte mes pritaikėme paskolintą iš CŽA pagrindą atleisti iš tarnybos. Tai pasitikėjimo praradimas. Šiai dienai netgi jeigu aš įtarinėju UŽT bendradarbį, kad jis dirba ne Ukrainai, aš negaliu jo atleisti.

– Tačiau pasitikėjimo praradimas yra gan subjektyvi priežastis jį atleisti...

– Subjektyvi, bet tam yra saugikliai. Sprendimas dėl pasitikėjimo praradimo bus priimamas kolegialiai. Tai leis apsivalyti, be aiškių įrodymų. Tikrą žvalgą patraukti teisman labai sunku. Tam reikalui žmonės specialiai ruošiasi. Tai – žanro klasika.

– Pakalbėkime apie jūsų pirmąjį pavaduotoją Serhijų Semočką. Pernai rudenį kilo skandalas, kai buvo išspausdintas žurnalistų tyrimas, kuris atskleidė, kad Semočkos šeima valdo brangų nekilnojamąjį turtą, o jo žmona ir dukra turi Rusijos pasus. Kaip žinia, Ukrainos saugumo tarnyba turi tikrinti kandidatus prieš paskiriant juos į tokias pareigas. Ar buvo atliktas patikrinimas ir kokie jo rezultatai?

– Jūs kalbate apie procedūrą, kuri taikoma žmonėms, pirmą kartą įsidarbinantiems specialiojoje tarnyboje. Serhijus Semočka nėra naujokas Ukrainos specialiųjų tarnybų sistemoje. Tai nebuvo pirmasis paskyrimas, o perkėlimas iš vienų pareigų specialiojoje tarnyboje į kitas pareigas specialiojoje tarnyboje. Žmonėms, ilgai dirbantiems specialiosiose tarnybose, taikomi kiti principai. Jų patikrinimas vyksta nuolat.

– Aukščiausios Rados komitete jūs sakėte, kad UŽT vykdo vidinį tyrimą dėl Semočkos. Gal jau yra rezultatai?

Per pastaruosius metus Užsienio žvalgybos tarnyba išvystė partnerystę su JAV CŽA, Didžiosios Britanijos MI6, Vokietijos BND, Prancūzijos žvalgyba.

– Dabar yra pradėtos dvi baudžiamosios bylos. Vieną pradėjo saugumo tarnybos kontržvalgyba dėl fakto, kad spaudoje pasirodė informacija, jog Serhijaus Semočkos giminaičiai turi Rusijos pilietybę. Kitą baudžiamąją bylą pradėjo NABU dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Dabar imamasi procesinių veiksmų, todėl mano vaidmuo ir UŽT vidaus saugumo vaidmuo šįkart gana ribotas. Tyrimą vykdo dvi institucijos. Aš galiu joms tik suteikti informaciją. Tai daroma tam, kad neatsirastų interesų konfliktas. Aš net nežinau, kokioje stadijoje yra vienas ar kitas tyrimas. Tik žinau, kad imamasi aktyvių procesinių priemonių – paimami dokumentai, gauta teismo sankcija prieigai prie mobiliųjų telefonų...

– UŽT svetainėje kalbama, kad jūs bendradarbiaujate su kitų šalių žvalgybomis. Būtent apie kokį bendradarbiavimą kalbate? Ar į UŽT vykdo užsienio žvalgybų užduotis?

– Mes vystome bendradarbiavimą su šalių, NATO narių žvalgybomis. Per pastaruosius metus Užsienio žvalgybos tarnyba išvystė partnerystę su JAV CŽA, Didžiosios Britanijos MI6, Vokietijos BND, Prancūzijos žvalgyba.

– Iki 2014 metų tokio bendradarbiavimo nebuvo?

– Pagal įstatymus, kad vystyti bendradarbiavimą su bet kuria užsienio žvalgybą, mes turime gauti prezidento leidimą. Šiandien leidimą tampriai bendradarbiauti su CŽA, MI6, NATO žvalgybos komitetu aš iš prezidento esu gavęs ir todėl galiu pasigirti rezultatais. Toliau išvadas darykite patys.

– Neseniai NATO atliko žvalgybos reformą, ko pasėkoje buvo sukurtas naujas padalinys, kuris vadinasi „Suvienytas žvalgybos ir saugumo skyrius“. Ar UŽT bendradarbiauja su šiuo skyriumi?

– Šio departamento Arndtas von Loringhovenas vadovas – mano geras bičiulis. Be kita ko, jis greitai atvyks pas mus į svečius antrąjį kartą. Mes bendradarbiaujame. Aš noriu pasakyti, kad ne tik UŽT, bet ir mūsų broliškoji tarnyba – Gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba taip pat aktyviai bendradarbiauja su šiuo skyriumi.

Žinoma, mes turime ženkliai didesnį potencialą bendradarbiavimui negu tas lygis, kuriame esame dabar. Tačiau pradžioje mes turime įgyti jų pasitikėjimą. Pernai mums gana daug pavyko pasiekti. Kai mes atsiras visavertis bendradarbiavimas ir kai mums bus suteikta prieiga prie NATO žvalgybos duomenų apsikeitimo sistemų, vidaus tinklų, tai reikš, kad aljanso žvalgų bendruomenės pasitikėjimas Ukrainos žvalgų bendruomene yra tokio lygio, kad mes galime žengti naują žingsnį link integracijos į NATO – gauti Narystės veiksmų planą.

– Kokie dabar yra didžiausi pavojai pasaulio žvalgų bendruomenėje?

– Rusija ir jos satelitai. Tie, kas priklauso nuo Rusijos Federacijos arba visiškai yra jos įtakoje. Su kuo iš Vakarų partnerių šiandien aš bebendraučiau, visi vienu balsu tvirtina, kad pagrindinis pavojus saugumui – tai Rusija. Aš nesakau, kad tai vienintelis pavojus, bet jis yra pagrindinis.

– Ar UŽT dalinosi operatyvine ir žvalgybos informacija su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių specialiosiomis tarnybomis po 2014 metų?

– Su kai kuriomis NVS šalimis – taip. Su Rusija – ne. Galiu pasakyti, kad šiandien Ukrainoje 100 proc. informacijos apsikeitimo vyksta su NATO šalių specialiosiomis tarnybomis. Tai reiškia, kad pamažu NATO narės pradeda mumis pasitikėti, nes dalintis specifiniais metodais gautomis žiniomis yra rizikinga. Ir ne visi noriai tai daro, nes gavus informaciją galima suprasti, kur tu ją gavai, o tai gali sukelti pavojų toms jėgoms ir priemonėms, kurias turi žvalgybos užsienyje. Mūsų su partneriais iš NATO informacijos apsikeitimo esminė tema – Rusija. Jie suteikė mums informaciją, o mes – jiems.

Su kuo iš Vakarų partnerių šiandien aš bebendraučiau, visi vienu balsu tvirtina, kad pagrindinis pavojus saugumui – tai Rusija. Aš nesakau, kad tai vienintelis pavojus, bet jis yra pagrindinis.

– Neseniai jūsų pirmasis pavaduotojas Andrijus Aleksejanko Borispolio oro uoste pasitiko išlaisvintą Ukrainos jūreivį Andrijų Novičkovą, kuriam grėsė mirties bausmė Irane. Pagaliau jį pavyko pakeisti į Irano šnipą, kuriam prieš tai prezidentas suteikė malonę. Atskleiskite detales, kas buvo tas Irano šnipas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sulaikytas Ukrainoje?

– Šio Irano šnipo sulaikymas buvo Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgybos puikios operacijos rezultatas. Užsienio žvalgybos tarnyba vedė derybas dėl jo išlaisvinimo su Irano užsienio žvalgybos tarnyba, kad jie, pasakykime taip, įtakotų savo teisėsaugos institucijas, nes Andrijus buvo suimtas absoliučiai be jokios priežasties. Ir dabar yra komentarai internete, kad Andrijų specialiai uždarė tam, kad apkeistų į Ali Džedueją. Ne. Andrijų uždarė todėl, kad pagal šariato įstatymus, jeigu tu net stovi šalia tos vietos, kur žuvo musulmonas, ir tu esi kitatikis, tu a priori kaltas. Tai – visai kita filosofija.

– Man susidarė įspūdis, kad Andrijus Novičkovas yra jūsų bendradarbis...

– Aš norėčiau turėti tokį bendradarbį. Jis tikrai geležinis, įdomus žmogus, bet, deja, ne mūsų bendradarbis. Bet mes pagalvosime (juokiasi – red. past.)...

– Tarnyba turi savo žinybinę mokymosi įstaigą bendradarbių paruošimui. Tai yra Užsienio žvalgybos tarnybos institutas, kuris ruošia specialistus pagal specialybes: „Agentūrinė žvalgyba“ ir „Techninė žvalgyba“. Į institutą gali įstoti kiekvienas norintysis ar reikalingos rekomendacijos?

– Rekomendacijos.

– Kažkas kažko ieško ir siūlo ten mokytis?

– Taip.

– Ir dažnai sutinka?

Operatyvinis darbuotojas-psichologas gali stebėdamas žmogaus elgesį suprasti jo charakterio bruožus. Ir po to, kai žmogus praėjo šį preliminarų įvertinimą, mes pradedame psichologines ištvermės patikrinimą.

– Įvairiai būna. Turime algoritmą, kaip parinkti potencialius kandidatus darbui žvalgyboje. Žmones stebi psichologai. Visų pirma, turi būti psichologinis atsparumas. Antra, įvertinamas žmogaus gebėjimas nustatyti patikimumo santykius – tai yra labai svarbu. Toliau tikrinamas gabumas kalboms. Šiuo atveju patikrinimas yra slaptas. Žmogus nežino, kad yra tikrinamas. Operatyvinis darbuotojas-psichologas gali stebėdamas žmogaus elgesį suprasti jo charakterio bruožus. Ir po to, kai žmogus praėjo šį preliminarų įvertinimą, mes pradedame psichologines ištvermės patikrinimą.

– Koks tipinis kandidato profilis?

– Mano vertinimais, moterys ir merginos žvalgyboje yra žymiai efektyvesnės, nei vyrai.

– Ir kaip jūs tai paaiškinsite?

– Aš kol kas nesu pasiruošęs to pasakyti. Aš tik mokausi. Bet aš konstatuoju faktą. Pas mane merginos pasiekia geresnių rezultatų, nei vaikinai. Rimtai jums sakau.

– Koks santykis tarp merginų ir vaikinų? Galbūt į žvalgybą reiktų imti daugiau merginų?

– Dėl santykio – nieko nepasakysiu. Tačiau pas mus patriarchatas dar nuo sovietų laikų. O į darbą žvalgyboje patenkama, sutikus su atitinkamu pasiūlymu. Tai – klasikinė sovietinė sistema. Dabar mes bandome įgyvendinti dar ir vakarietišką modelį. Artimiausiu metu pradės veikti metodas, kai bus galima pasiūlyti savo kandidatūrą, užpildžius atitinkamą formą svetainėje.

– Ar Ukrainos žvalgyboje egzistuoja žvalgų dinastijos?

– Dinastijos yra. Bet aš jums pasakysiu, kad tai neveikia žvalgyboje. Jeigu tavo tėvas ar motina žvalgas – tai nėra garantija, kad jūs taip pat sugebėsite būti žvalgu. Viskas yra absoliučiai individualu. Ir atvirkščiai: žmonių, kurie visai jokiu būdu su tuo niekados gyvenime nebuvo susiję, vaikas gali būti žvalgybos genijus. Visa tai – prigimtiniai gabumai.

– Ar rodo iniciatyvą dirbti Ukrainos žvalgybai ukrainiečių diasporos užsienyje atstovai?

– Bet kokia diaspora yra klondaikas žvalgybai. Aktyviausiai šią technologiją naudoja Izraelio specialiosios tarnybos. Su mano kolegomis iš „Mosado“ (be kita ko, su jais mes irgi bendradarbiaujame) labai lengva dirbti. Todėl diaspora – vienas iš chrestomatinių žvalgybos darbo įrankių.

– Vienomis iš stipriausių pasaulio žvalgybų yra laikomos britų MI6, amerikiečių CŽA, Izraelio „Mosadas“ bei Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB). Į kurią iš pasaulio žvalgybų, jūsų nuomone, reiktų lygiuotis UŽT?

– Aš nenoriu šimtą procentų kopijuoti bet kurį modelį, nes žvalgyba – tai kažkas intymaus. Kai tu kopijuoji modelį, iš karto tampi pažeidžiamas tų, iš kurių nukopijuota. Todėl reiktų imti geriausią. Britai – labai stiprūs agentūrininkai, amerikiečiai – stiprūs analitikai.

– O rusai?

O bendrai Naryškinas ir jo kompanija – labai stiprūs vaikinai. Nors jie mano priešai, bet aš turiu tai pripažinti.

– Negalima jų atmesti, jie tikrai stiprūs. Tai – sovietų mokykla. Jų silpnumas – jie sovietų, o jėga tame, kad jie tikrai profesionalai. Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos – tai kaip Ukrainos lėktuvas „Mrija“ („Svajonė“), kuris buvo gaminamas 29 gamyklose visoje Sovietų Sąjungoje. Taip pat ir specialiosios tarnybos. SSSR KGB negailėta lėšų, jie yra stiprūs visur – ir techninėje žvalgyboje, ir agentūrinėje, ir kalbose, ir psichologijoje, ir analizėje. Jų problema – jie liko ten pat, neina pirmyn ir jie labai pasipūtę. Tai jų problema, tai jų silpnybė. O bendrai Naryškinas ir jo kompanija – labai stiprūs vaikinai. Nors jie mano priešai, bet aš turiu tai pripažinti.

– Kaip žinia, Rusijos FSB ir GRU tarpusavyje konkuruoja, o tai esą didina jų darbo efektyvumą. Ukrainoje taip pat žvalgybinę veiklą vykdo UŽT bei Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (VŽV). Jūs tarpusavyje bendradarbiaujate ar konkuruojate?

– Iš tiesų, buvo rimta konkurencija tarp UŽT, VŽV ir Ukrainos saugumo tarnybos. Tai – technologija „skaldyk ir valdyk“, kuri buvo aktyviai taikoma Sovietų Sąjungoje. Kam tai buvo daroma? Ten visada vienas kito bijojo ir žinojo, kad negalima dėti kiaušinių į vieną krepšį.

Dabar mes pasidalinome užduotimis. Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba – kariauja ir koordinuoja karinę sritį, aš esu nusiteikęs „tolimam metimui“, kaip sako žvejai, o Ukrainos saugumo tarnyba kovoja čia. Ir kai aš gaunu kažką, susijusio su karu su Rusija, aš nebėgu raportuoti, o atiduodu tai VŽV, kadangi jie turi tam potencialą ir gali įvertinti bei sudėlioti konkrečius žvalgybos duomenis į bendrą karo paveikslą.

Jeigu VŽV „kabina“ kažką, susijusio su politika, ekonomika, – tai yra perduodama man. Jeigu aš gaunu informaciją apie tai, kas yra planuojama Ukrainoje, tuomet iš karto atiduodu ją Vasiliui Hricakui.

– Tarp UŽT užduočių – gauti, analitiškai apdoroti ir pateikti žvalgybinę informaciją prezidentui, parlamento pirmininkui ir ministrui pirmininkui. Ar visada aukšti pareigūnai priima adekvačius ir teisingus sprendimus žvalgų duomenų pagrindu?

– Galiu pasakyti, kad prezidentas ne šiaip priima žvalgybos informaciją, o mes esame su juo interaktyviame režime kasdien. Prezidentas dalyvauja atliekant informacijos analizę. Mes galime manyti, kad žinome kažką šimtu procentų ir perduodame prezidentui, o jis skambina ir sako: „dezinformacija“. O po to pasirodo, kad jis yra teisus.

– Po Krymo aneksijos UŽT darbuotojai paliko pusiasalį, ar perėjo į Rusijos pusę? Koks procentais santykis tų, kas sugrįžo ir tų, kas ten pasiliko?

– Kažkur 50 ant 50.

– UŽT svetainėje rašoma, kad, prasidėjus karui su Rusija, tarnybos veikla taip pat yra nukreipta pasipriešinti separatistinių tendencijų plėtimuisi atskirose Ukrainos regionuose. Pastarųjų įvykių šviesoje, ar yra pavojus, kad bus prarasta mūsų teritorijų dalis šalies vakaruose?

– Pavojaus nėra, tačiau vengrų iredentizmas yra reali problema ir ne tik Ukrainai, bet ir kitom valstybėm, ES narėm. Mes turime daug etninių rumunų, bulgarų, graikų, bet su visais jais galima susitarti, o vengrų iredentizmas – tai problema. Vengrų niekas nesulaiko ir jie stengiasi šimtu procentų kontroliuoti etninius vengrus visame pasaulyje. Jie nori turėti vengrų anklavą Ukrainos teritorijoje, Rumunijoje... visur. Žinoma, mes su tuo niekados nesutiksime. Problema su vengrais rimta, bet pavojaus prarasti mūsų teritoriją nėra.

– Jūsų vertinimu, kas iššaukia dešiniųjų radikalių nuotaikų augimą Europoje?

– Esu įsitikinęs, tai yra Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų tikslingo darbo rezultatas. Dešinieji radikalai – tai Rusijos specialiųjų tarnybų įrankis, skirtas tam, kad stimuliuotų išcentrinius procesus ES, sugriautų ES, kaip tokią. Marine Le Pen... Juk jie net neprieštarauja. Kuo jie užkariavo dešiniuosius radikalus? Pinigais, kurių Kremliui negaila. Pas mus, be kita ko, su tuo taip pat susiduriama.

– Taigi, mūsų dešiniuosius radikalus gali finansuoti Rusija?

– Mes stengiamės to neleisti, bet jie yra labai pažeidžiami. Kremliaus įtakos agentų demaskavimas priklauso Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgybos kompetencijai.