Angelos Merkel valdymo saulėlydis
Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel pir­ma­die­nį par­eiš­kė pa­si­trauk­sian­ti iš vy­riau­sy­bės va­do­vės pos­to 2021 me­tais, kai baig­sis jos da­bar­ti­nė ka­den­ci­ja. Taip ofi­cia­liai bu­vo pa­skelb­ta dau­giau nei de­šimt­me­tį tru­ku­sios eros, per ku­rią A. Mer­kel do­mi­na­vo Eu­ro­pos po­li­ti­ko­je, pa­bai­gos pra­džia.

„Pasibaigus kadencijai, aš nebesieksiu jokio politinio posto“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Berlyne teigė Vokietijos vadovė.

Šį sprendimą lyderė priėmė po virtinės politinių krizių ir nesėkmių per regioninius rinkimus, susilpninusių trapią valdančiąją koaliciją.

A. Merkel taip pat nebesieks būti perrinkta savo centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininke, kai per gruodžio mėnesį vyksiantį partijos suvažiavimą bus atnaujinta partijos vadovybė.

Sprendimas pasitraukti 2021 metais, kai Vokietijoje vyks kiti visuotiniai rinkimai, vargiai ką nors nustebino, nes jau seniai sklandė gandai, kad ši kadencija A. Merkel paskutinė. Tačiau iki šiol 64 metų politikė, kuri CDU vadovauja nuo 2000, o prie Vokietijos vairo yra nuo 2005-ųjų, nebuvo patvirtinusi šių teiginių.

Apie šį sprendimą Vokietijos kanclerė pranešė praėjus dienai po valdančiajai partijai gana nesėkmingų regioninių rinkimų Heseno žemėje. Per sekmadienį vykusius rinkimus rinkėjų parama CDU sumažėjo iki 27 proc. – tai blogiausias partijos pasirodymas šioje žemėje nuo 1966 metų. Nuo rinkimų 2013 metais, partija prarado 11 proc. rinkėjų.

A. Merkel koalicijos partneriams Berlyne socialdemokratams (SPD) rinkimų naktis nebuvo sėkmingesnė. Jie gavo 19,8 proc. rinkėjų palaikymą ir vos atsiplėšė nuo 19,5 proc. balsų gavusių Vokietijos žaliųjų. SPD šie rinkimų rezultatai yra blogiausi nuo 1946 metų.

Praeityje A. Merkel sakydavo, kad partijos lyderio ir kanclerio postai turėtų priklausyti tam tikram asmeniui, tačiau, regis, dabar ji linkusi padaryti išimtį.

A. Merkel pirmtakas, kancleris Gerhardas Schroederis panašų sprendimą priėmė 2004 metų vasarį, atsisakydamas SPD pirmininko pareigų, bet kanclerio postą išlaikydamas iki 2005 metų lapkričio. Tuo metu būdama opozicijos lyderė A. Merkel pareiškė, jog G. Schroederis prarado autoritetą ir tai yra jo „pabaigos pradžia“.

A. Merkel pasitraukimas iš partijos pirmininkės pareigų leis ją pakeisiančiam asmeniui padidinti savo žinomumą tarp vokiečių prieš 2021 metų rinkimus. Kad ir kas bus išrinktas CDU vadovu šių metų gruodį, jis ar ji neabejotinai bus partijos kandidatu į šalies kanclerius.

Pačios kanclerės favoritė yra CDU generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri žiniasklaidos vadinama Mažąja Merkel.

Vokietijos žiniasklaida taip pat mini du kitus kandidatus: sveikatos ministrą Jensą Spahną ir buvusį CDU bei šios partijos atšakos Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) susivienijimo parlamente vadovą Friedrichą Merzą.

A. Merkel susilpnėjimas namuose nėra geras ženklas Europos Sąjungai, kuriai reikalinga stipri lyderystė sprendžiant su „Brexitu“ susijusius klausimus, ieškant išeities iš Italijos biudžeto krizės bei bandant sumenkinti tikimybę, jog per ateinančius, kitų metų gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus populistai sustiprins savo pozicijas.